Skaitinys

Tėvystė laisvės atėmimo vietose: ribos ir galimybės

Prie Pravieniškių pataisos namų – atvirosios  kolonijos beveik  kasdien  galima sutikti nuteistųjų vaikus. Jie kartu su suaugusiais atvyksta perduoti daiktus kalinčiam tėvui ar su juo pasimatyti. Tikslios statistikos, kiek vaikų atvyksta į pasimatymus su kalinčiu tėvu  neturime. Tačiau, Pravieniškių pataisos namų Trečiojo sektoriaus  Saugumo valdymo skyriaus specialistė, keturiolika metų priimanti nuteistųjų artimuosius į pasimatymus laisvės atėmimo vietoje, pastebi, kad nuteistųjų vaikų apsilankymai laisvės atėmimo vietų pasimatymų kambariuose nėra ypač populiarūs: per savaitę kalinčius tėvus aplankyti atvyksta dvi ar trys moterys su vaikais. Nors sektoriuje įkalinimo bausmę atlieka apie  penkis šimtus nuteistųjų.

Agnė Grušauskaitė, asmeninio albumo nuotr.

Vaikų atvykimą į pasimatymus įkalinimo vietoje neabejotinai  riboja bausmių vykdymo sistemos reikalavimai. Nuteistiesiems yra leidžiami trumpalaikiai (iki trijų valandų) ir ilgalaikiai (iki vienos paros) pasimatymai. Didžiajai nuteistųjų daugumai per du mėnesius  priklauso vienas ilgalaikis ir vienas trumpalaikis pasimatymai. Tačiau pataisos namų administracija lengvajai ir paprastajai grupėms priskirtiems nuteistiesiems turi teisę suteikti neribotą skaičių papildomų ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų socialiniams ryšiams palaikyti, taip pat prailginti trumpalaikių pasimatymų trukmę. Vaiką į pasimatymus tėvui gali atvežti tik vaiko motina ar jos įgaliotas asmuo. Tiek suaugę, tiek vaikai atvykę į pasimatymus su tėvu turi praeiti specialią daiktų bei asmens patikros procedūrą, kurią atlieka Saugumo valdymo skyriaus specialistai. Į ilgalaikius pasimatymus nuteistųjų vaikai nėra įleidžiami. Ilgalaikiai pasimatymai leidžiami tik su sutuoktiniu ar asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi vaiką arba vedė bendrą ūkį ne mažiau kaip 1 metus iki bausmės atlikimo.

Atvykimą į pasimatymus kartu su vaikais  neretai apsunkina ir finansinės bei socialinės šeimos aplinkybės: šeima gyvena toli nuo pataisos namų, moterims yra sunku vykti kartu su vaikais tolimą kelią, nuteistųjų vaikų motinos atsisako bendrauti su kalinčiais vaikų tėvais ir į pasimatymus vaikų neatveža.

Dirbant su nuteistaisiais vyrais pastebėjome, kad kalintys tėvai pakankamai dažnai ir patys riboja vaikų galimybę pasimatyti su jais. Nuteistieji dažnai nenori, kad vaikai pamatytų juos įkalinimo situacijoje. Kai kurie įkalinimo situaciją  nuo savo vaikų yra linkę  laikyti  paslaptyje: savo atsiskyrimą nuo šeimos paaiškina tuo, kad išvyko dirbti į užsienį ar gydosi ligoninėje. Kalintys tėvai bijo, kad vaikai jais nusivils, kad išsigąs pataisos namų aplinkos, kad iš jų tyčiosis mokykloje, kad patys rinksis nusikalstamas veikas. Neabejotina, kad nuteistųjų tėvų baimės pagrįstos. Tačiau melas vaikui ir suaugusiųjų tėvų pasirinkimas neleisti vaikui  matytis  su kalinčiu tėvu taip pat yra grėsmingas: vaikas gali pasijausti paliktas, atstumtas, kaltinti save dėl tėvo dingimo. Dėl paslapčių šeimoje savo fantazijose vaikas gali susikurti daug grėsmingesnių nei įkalinimas tėvo dingimo scenarijų. Vaikas bus dar labiau pažeidžiamas, jei apie tėvo įkalinimą pirmiau sužinos iš savo kaimynų, mokyklos aplinkos ar žiniasklaidos.

Moksliniais tyrimais yra patvirtinta, kad tiek nuteistųjų vaikai, tiek nuteisti jų tėvai  yra ypatingų poreikių grupės. Prasmingo ir pozityvaus santykio su vaiku išlaikymas ar jo atkūrimas tėvui kalint yra neabejotinai reikšmingas jų gyvenimo gerovei ir saugumui faktorius. Tipinės minimaliosios elgesio su kaliniais taisyklės (Jungtinių tautų kongresas, 1995) numato, kad labai svarbu išlaikyti ir stiprinti kalinio ir jo šeimos ryšius, pageidautina atsižvelgiant į abiejų pusių interesus.  Vaiko, šeimos  gerovė, tėvui atliekant laisvės atėmimo bausmę,   labai priklauso nuo pačių suaugusiųjų tėvų sprendimų bei nuo institucijų, ginančių vaikų interesus bei vykdančių laisvės atėmimo bausmes darbo kokybės ir požiūrio.

Siekiant mažinti atskirtį tarp nuteistojo ir jo šeimos, Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje šiais metais yra sudaryta komanda, atsakinga už tarpinstitucinį bendradarbiavimą, siekiant atstovauti geriausius vaiko interesus; nuteistojo šeimos narių įtraukimą į resocializacijos procesą, siekiant  artimųjų bendradarbiavimo su įstaigoje dirbančiais Resocializacijos bei Saugumo valdymo skyriaus specialistais, psichologais; papildomų pasimatymų socialiniams ryšiams palaikyti organizavimą; informacijos apie ypatingus nuteistųjų vaikų poreikius sklaidą nuteistiesiems, jų šeimos nariams, visuomenei. Pataisos namuose yra siekiama kurti kiek įmanoma draugišką vaikui aplinką. Remiantis užsienio šalių partnerių patirtimi,  pradėjome rengti  Efektyviosios tėvystės įgūdžių užsiėmimus nuteistiesiems. Užsiėmimai yra skirti tiems, kurie jau turi vaikų bei tiems, kurie dar rengiasi tėvystei.  Mokymų metu kalbamės apie vaiko ir tėvų teises, pozityviąją discipliną, vaiko psichologinius poreikius, vaiko raidos etapus, būdus kaip atpažinti ir valdyti emocijas. Džiaugiamės nuteistųjų pasirinkimu dalyvauti Tėvystės įgūdžių mokymuose.

Neabejotina, kad tėvo ir vaiko ryšys labiausiai priklauso nuo paties tėvo supratimo apie tėvystę, vaiko poreikius, jo motyvacijos ir drąsos būti tėvu kalėjime. Tikimės, kad vieninga ir nuosekli institucijos vykdoma tėvystės skatinimo politika gali reikšmingai prisidėti, stiprinanant tiek nuteistųjų, tiek jų vaikų psichologinį atsparumą, jautrumu ir rūpesčiu pagrįstą tėvystės ir vyriškumo modelį.

Savo nuomonę ar pasiūlymus dėl nuteistųjų tėvų ir vaikų pasimatymų tvarkos, pagalbos nuteistųjų vaikams poreikio, bendradarbiavimo galimybių, rašykite man elektroniniu paštu agne.grusauskaite@pravienpn-ak.lt arba a.grusauskaite@pdf.viko.lt

Komentarai (0)
Susiję straipsniai