„Mėnesinės vis dar siejamos su gėdingu patyrimu, apie kurį vertėtų nekalbėti“, – sako LCC tarptautinio universiteto studentė Goda Riepšaitė ir dėstytoja Miglė Motiejūnė, atlikusios tyrimą apie moterų mėnesinių patirtis ir stigmą. Apklausus septynias 18- 24 metų moteris, gyvenančias tokiose sovietizacijos patirties turėjusiose šalyse kaip Lietuva, Ukraina ir Baltarusija, pastebėti panašumai tarp respondenčių patirčių.
Moterys dėl menstruacijų matomos kaip emociškai nestabilios
Tyrimai rodo, kad nuotaikų svyravimas menstruacinio ciklo metu yra retas, o emocijoms didesnę įtaką turi patiriamas stresas, socialinis palaikymas ir fizinė sveikata. Vis dėlto visuomenėje vyrauja įsitikinimas, kad moterys turi būti emocingos menstruacijų metu ir justi nuotaikų svyravimą. Dar daugiau, tyrime išryškėjo nuostata, jog iš moterų, kurioms tuo metu menstruacijos, galima sulaukti daugiau piktų reakcijų, o siekiant jų išvengti, derėtų atnešti joms kokių nors saldumynų. Tai dažnas stereotipas, kuris išryškėjo ne tik tyrime, bet matyti ir medijose. Menstruacijos siejamos su stipriomis emocinėmis reakcijomis, kurias nuslopinti tarytum gali tik ledai ar šokoladas. Remiantis kitais tyrimais žinoma, kad menstruacijos savaime neturi įtakos emocijų svyravimui ir tik nedidelei daliai žmonių menstruacijų metu tai daro įtaką patiriamoms emocijoms.
Apie mėnesinės galima kalbėti tik paslapčiomis
Ne viena respondentė dalinosi, kad menstruacijos yra asmeninė ir privati tema. Kalbėti ja negalima ne tik su nepažįstamais žmonėmis ir draugais, bet ir su šeimos nariais. Tai lemia, jog ne tik pirmosios menstruacijos sukelia pasimetimą, bet ir kiti menstruaciniai patyrimai gyvenimo eigoje siejasi su gėdos jausmu ir stresu. Respondentės dalinosi, jog net ir dabar jaučia baimę, kad nepavyks nuslėpti menstruacijų nuo kitų žmonių, o išryškėjusios dėmės ant rūbų taps gėdingu patyrimu.
Goda Riepšaitė, asmeninio archyvo nuotr.
Skausmas ir kančia menstruacijų metu – neišvengiama ir būtina dalis
Moterys linkusios nuslėpti ne tik menstruacijas, bet ir su tuo susijusį fizinį skausmą. Respondentės dalinosi, kad stengiasi, jog kiti nesuprastų, kai šios patiria skausmą menstruacijų metu. Dalis respondenčių net jautė tam tikrą pasididžiavimą savimi, kai šį skausmą pavykdavo ištverti ir nuslėpti. Nepriklausomai nuo skausmo stiprumo, šis suprantamas kaip natūrali kūno reakcija, tad ir stiprus, nepakeliamas skausmas atrodo kaip nepakankama priežastis tą dieną pailsėti.
Manymas, kad skausmas turi būti ištvertas ir yra natūrali menstruacijų patirtis, kituose tyrimuose išskiriamas kaip esminis faktorius pavėluotai ligų diagnozei. Moterys nesikreipia medikų pagalbos manydamos, jog net ir stiprus skausmas ar gausus kraujavimas tėra natūrali menstruacinio ciklo dalis, nepastebėdamos galimų susirgimų požymių.
Manoma, kad panašias nuostatas galėjo paveikti sovietizacijos patirtis, mat emocionali, dėl skausmo sudirgusi moteris neatitiko sovietinės moters portreto. Taip galėjo susiformuoti nuostata, kad nepakeliamas skausmas tėra išsigalvojamas ir šį galima sutramdyti ugdant kantrybę.
Menstruacijos yra „moterų reikalas“
Menstruacijos ne tik siejamos su slaptumu, bet ir laikomos išskirtinai moteriška tema, kuria kalbėti su vyrais nederėtų. Tyrime moterys pasakojo, jog net ir dabar vengia su vyrais, ar jiems esant kambaryje, kalbėti apie menstruacijas. Pokalbis su vyrais šia tema siejasi su nesaugumu, kartu respondentės nemano, jog sulauks palaikymo, o kartais bijo būti atstumtos ar prisidėti prie to, kad vyrai jausis nejaukiai pokalbio metu. Nejaukumas kalbėti apie menstruacijas liečia ne tik nepažįstamus žmones, bet ir šeimos narius. Viena iš tyrimo respondenčių teigė, kad nuo pat vaikystės jautė, kad su šeimoje esančiais vyrais moterys apie menstruacijas kalbėtis neturėtų. Tai lėmė, jog tyrimo dalyvėms paauglystėje susidūrus su mėnesinėmis trūko paramos iš šeimoje esančių vyrų.
Būtent parama yra svarbus faktorius pirmąjį kartą prasidėjus menstruacijoms. Daugelis tyrime dalyvavusių jaunų moterų savo pirmąsias mėnesines apibūdino kaip įtemptas ir nepatogias. Remiantis kitais tyrimais žinoma, kad parama įtemptomis gyvenimo aplinkybėmis sumažina neigiamą jų poveikį.
Miglė Motiejūnė, Andriaus Ufarto nuotr.
Požiūris į menstruacijas perduodamas iš kartos į kartą
Nuostatos, jog menstruacijos turėtų būti privatus patyrimas, slepiamas nuo kitų, ypač vyrų, yra perduodamos šeimoje. Iš čia taip pat kyla mitai, jog menstruacijos lems iracionalius sprendimus ir neadekvačias emocines reakcijas, o fizinis skausmas neturėtų būti priežastis nedirbti. Remiantis šiuo tyrimu, būtent tokie klaidingi įsitikinimai apie menstruacijas respondentėms sukelia streso, izoliacijos, gėdos jausmus bei neleidžia sulaukti reikalingos pagalbos.
Nėra nauja, jog keistis nuostatoms reikalingas švietimas, tačiau respondentės dalinosi, kad būtent jo labiausiai trūko tuo metu, kai jos buvo moksleivės. Kai kurios apie menstruacijas sužinojo tik joms įvykus, o informacijos apie tai pačios ieškodavo knygose arba klausdamos draugų bei šeimos narių. Remiantis kitais tyrimais yra žinoma, kad tarp draugų ar šeimoje perduodama informacija apie menstruacijas nėra išsami, o kartais yra paveikta jau egzistuojančių klaidingų ir diskriminuojančių įsitikinimų.
Lietuvoje reikalingas lytiškumo ugdymas pradinėse klasėse
Ne taip dažnai Lietuvos mokyklose lytiškumo ugdymas pradedamas pradiniame mokykliniame amžiuje, iki prasidedant menstruacijoms. Dar rečiau su branda ir kūno pokyčiais susijusi informacija pasiekia visus vaikus, nepriklausomai nuo jų lyties. Vis dar pasitaiko praktikų, kai su moters kūnų susiję pokyčiai pasakojami išskirtinai tik mergaitėms. Atliktas tyrimas rodo, jog reikalinga kalbėti ne tik apie kūno pokyčius prieš jiems prasidedant, bet ugdyti vaikų empatiją vieni kitiems.
Aktyvios pastangos kalbėti su vaikais ir paaugliais apie lytiškumą ir mitus, kurie jį lydi, reikšmingos, siekiant, jog tokios natūralios patirtys kaip menstruacijos taptų iš tiesų savaime suprantamomis, o pokalbiuose vis rečiau kiltų gėdos jausmas.
