Tyrimas: daugiau nei pusė vaiko priežiūros atostogose esančių darbuotojų ieško kito darbdavio

Daugiau nei du trečdaliai darbuotojų, kurie per paskutinius metus buvo vaiko priežiūros atostogose (VPA), keitė arba planuoja keisti darbovietę, rodo atliktas tyrimas.

Darbuotojų trūkumas Lietuvoje tapo aktualia tema. Vis daugiau darbdavių investuoja į darbuotojų pritraukimo ir išlaikymo strategijas, todėl darbdavio įvaizdžio profesionalės Asta Mikalajūnienė, Miglė Narbutaitė ir Justina Darulytė ėmėsi iniciatyvos išsiaiškinti, ar Lietuvoje veikiančios įmonės imasi visų veiksmų užtikrinti pozityvią VPA darbuotojų patirtį.

Karčios darbuotojų patirtys atskleidė vis dar egzistuojantį darbdavių požiūrį į besilaukiančią darbuotoją – „sužinojęs, kad laukiuosi, darbdavys pasiūlė išeiti iš darbo“, „nebesvarstė atlyginimo pakėlimo”, „planuotas paaukštinimas nuplaukė“.  Tai tik keletas atlikto tyrimo respondentų patirčių.

Dauguma įmonių neturi aiškaus proceso tiek išleidžiant, tiek sutinkant darbuotojus, grįžtančius iš VPA, tai daro neigiamą įtaką darbuotojų patirčiai. Beveik pusė (48%) darbdavių apribojo savo darbuotojų prieigą prie įmonės intraneto, el. pašto ir serverio, tačiau tik penktadalis paprašė asmeninio el. pašto adreso. Tokiu būdu darbdavys remiasi tik asmeniniais komandos ryšiais, palaikant kontaktą su VPA esančiais darbuotojais, rašoma pranešime spaudai. Taip pat daugiau nei trečdalis (34%) darbdavių apriboja galimybę darbuotojui naudotis įmonės siūlomomis naudomis. Dažnai šios naudos tampa darbuotojų kasdienybės/rutinos dalimi (kaip pvz.: sporto klubo abonementas ar sveikatos draudimas) ir jų netekimas sukelia papildomų nepatogumų darbuotojui.

Ryšys su įmone VPA laikotarpiu – nelengvas iššūkis įmonėms

Tyrimo metu paaiškėjo, kad išlaikyti ryšį su darbuotojais, esančiais VPA – nelengvas iššūkis. Darbuotojai nėra informuojami apie svarbius įmonės įvykius, tokius kaip pavadinimo pasikeitimas, restruktūrizacija, jie yra pamirštami visam VPA laikotarpiui – 44% apklausos dalyvių pažymėjo, kad VPA metu nebuvo jokio ryšio su darbdaviu. Pusė respondentų informaciją apie tai, kas vyksta įmonėje, gauna/gaudavo per neformalius ryšius su kolegomis.

Anot tyrimo autorių, pastebimas prasilenkimas tarp to, kokias priemones VPA darbuotojai norėtų gauti, ir to, ką jie realiai gauna. Įmonės dažniausiai kviečia VPA darbuotojus į pramoginius renginius, kai jie norėtų palaikyti ryšį gaudami kvietimus į kvalifikacijos tobulinimo seminarus, mokymus, periodinius kolektyvo darbo susitikimus. Taip pat tikimasi atlyginimo lygio palaikymo ar didinimo, VPA esantiems darbuotojams.

Patirtys VPA metu daro tiesioginę įtaką norui grįžti į darbą

Tyrimas indikuoja, kad du iš trijų (70%) darbuotojų, kurie per paskutinius metus buvo VPA, keitė arba planuoja keisti darbovietę. Daugiu nei pusė (53%) darbuotojų, šiuo metu esančių VPA, neplanuoja grįžti pas esamą darbdavį, arba grįžti laikinai, kol susiras kitą darbą.

Kaip rodo atlikto tyrimo duomenys, nemaža dalis VPA darbuotojų sprendimą negrįžti priima dar VPA laikotarpiu. Respondentų istorijos liudija, kad VPA darbuotojai dažnai nebesijaučia esą įmonės dalimi, jaučiasi nutolę. Taip pat po VPA darbuotojai susiduria su atlyginimo iššūkiu – esant VPA atlygis nėra peržiūrimas, o grįžus atlygis neatitinka rinkos. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai darbdavys neišlaiko darbo vietos, grįžtant siūlo žemesnes pareigas.

Tyrimas atliktas virtualiu būdu, naudojant anoniminę apklausą. Tyrime dalyvavo 800 respondentų (555 esantys VPA, 245 grįžę iš VPA per pastaruosius metus). Tyrimo rezultatai leido sukurti gidą darbdaviams, kuriame aiškiai išdėstyti tyrimo rezultatai, įžvalgos bei rekomendacijos įmonėms, kaip pagerinti VPA darbuotojų patirtį, o tuo pačiu ir savo įvaizdį.