Spalio 13–14 dienomis Vilniuje vyks tarptautinis ekspertų pasitarimas, kurio metu Jungtinių Tautų (JT) specialusis pranešėjas teisei į sveikatą prof. Dainius Pūras kartu su ekspertais iš Vakarų ir Vidurio Europos aptars pagrindinius psichikos sveikatos politikos formavimo aspektus. Ši diskusija profesoriui padės parengti ataskaitą, kuri kitų metų birželį bus pristatyta JT Žmogaus teisių tarybai.
Diskusijos metu psichikos sveikatos situacija bus aptarta iš žmogaus teisių perspektyvos. Šis aspektas svarbus ne tik Trečiojo pasaulio šalyse, bet ir Europoje, kur vis dar pastebimi piktnaudžiavimo psichiatrija, prievartos ir neteisėto laisvės suvaržymo atvejai. Daug kur paplitęs perteklinis gydymas vaistais neužtikrinant kokybiškų psichosocialinių paslaugų prieinamumo. Renginio metu šias problemas aptars ne tik psichikos sveikatos specialistai, mokslininkai ir praktikai, bet ir šių paslaugų vartotojai, teisininkai, žmogaus teisių aktyvistai, pilietinių organizacijų atstovai iš Airijos, Belgijos, Šveicarijos, Jungtinės karalystės, Švedijos ir kitų Europos valstybių.
Susitikimu siekiama sukurti bendrą erdvę, kurioje specialistai galėtų keistis patirtimis, teikti konstruktyvius pasiūlymus būsimai specialiojo pranešėjo ataskaitai. Vėliau šios įžvalgos bus įtrauktos į rekomendacijas, skirtas valstybių JT narių vyriausybėms, sveikatos apsaugos sistemos profesionalams, neįgaliųjų organizacijoms, universitetams ir kitoms suinteresuotoms šalims.
Prof. D. Pūro nuomone, psichikos sveikatos politikoje, įgyvendinant mokslo žiniomis ir žmogaus teisių principais grįstas rekomendacijas, susikaupė daug rimtų klausimų. Ne visada sutampa psichiatrijos atstovų, žmogaus teisių ekspertų, nevyriausybinių organizacijų pozicijos apie tai, kaip investuoti į visuomenės psichikos sveikatą ir pagalbą psichikos negalią turintiems žmonėms. Netgi labai žmogaus teises gerbiančioms valstybėms nėra lengva vykdyti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, kurią interpretuodami žmogaus teisių ekspertai dažnai ir stipriai kritikuoja šiuolaikinės psichiatrijos daromus žmogaus teisių pažeidimus.
„Gali būti, kad psichiatrijoje artėja dar vienas paradigmos lūžis, kokių jau ne kartą būta istorijoje, ir kiekvienas iš tų lūžių buvo žingsnis į priekį – tiek veiksmingiau gydant, tiek ir veiksmingiau ginant žmogaus teises. Dauguma ekspertų sutaria, kad šiuolaikinėje psichiatrijoje, per daug pasitikėjus biomedicininiu modeliu, matomi aiškūs krizės požiūriai ir jog būtinos permainos. Nesutariama dėl tų permainų strategijos ir taktikos. Mano, kaip JT specialiojo pranešėjo, pareiga – informuoti vyriausybes apie bendrą situaciją ir teikti rekomendacijas dėl šių permainų“, – sako profesorius.
Lietuvoje įsisenėjusios gilios psichikos sveikatos sistemos problemos. Vyraujantis medikalizuotas požiūris teikiant psichikos sveikatos paslaugas susiaurina šios srities perspektyvą. Nepakankamai prieinamas psichologinių ir socialinių paslaugų spektras. Apie 6000 proto ar psichosocialinę negalią turinčių asmenų vis dar gyvena uždarose institucijose, o ne tarp mūsų, visuomenėje. Šalyje žemas emocinio ir psichikos sveikatos raštingumo lygis, paplitusi psichikos sveikatos stigma. „Lietuvai yra didžiulė garbė, kad šias problemas ir jų sprendimo trukdžius galime aptarti Europos ir pasaulio psichikos sveikatos kontekste, aktyviai dalyvaujant aukšto lygio lietuvių ekspertams“ – teigia renginį organizuojančios nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadovė Karilė Levickaitė.
Tarptautinėje erdvėje jau sutariama, kad psichikos sveikata per ilgai buvo nustumta į viešojo diskurso paraštes. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) visapusiškas psichikos sveikatos veiksmų planas 2013–2020 metams buvo priimtas 66-ojoje Pasaulio sveikatos asamblėjoje. 2016 m. balandį Pasaulio bankas ir PSO surengė aukšto lygio renginį, skirtą finansinės ir sveikatos politikos formuotojams. Siekta didinti supratimą, jog būtina pašalinti psichikos sutrikimų socialinę ir ekonominę naštą stiprinant psichikos sveikatos paslaugų kokybę.
Šį renginį organizuoja VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“, projekto informacinis partneris – žmogaus teisių portalas „Manoteises.lt“.
Ona
2016 10 08
Netinkamas komentaras?
Man patiko pastebėjimas “Šalyje žemas emocinio ir psichikos sveikatos raštingumo lygis” .Tam tikrai reiktų skirti daugiau dėmesio , kad žmonės būtų laimingi ir sėkmingi. Kaip mąstome taip ir gyvename. Manau, kad psichikos sveikatos prevencijai neskiriamas tinkamas dėmesys. Psichiatrija siejama dažnai tik su ligų gydymu ir yra lyg tai gėdinga žmogui sritis , jei kreipiesi į psichiatrą. Dvasinė ramybė yra normali ir prigimtinė sveikatos būsena. labai svarbu sėkmingam gyvenimui žinoti psichikos sveikatos dėsnius. Taigi pirmiausia ne karinis parengimas mokyklose , o jauno žmogau parengimas gyvenimui kad rūpintųsi savo dvasine ir fizine sveikata, bendravimo mokymas. Sėkmės prof.Dainiui Purui!