2024 m. gruodžio 5 d. Žmogaus teisių stebėjimo institutas paskelbė apžvalgą apie žmogaus teisių situaciją Lietuvoje 2022–2023 m. Šis dokumentas detaliai aptaria žmogaus teisių būklę, atskleidžia problemas ir pažangą įvairiose srityse, kartu pateikdamas rekomendacijas, kaip būtų galima pagerinti žmogaus teisių apsaugą šalyje.
Diskriminacija: iššūkių gausa ir galimybės pokyčiams
Lyčių lygybė Lietuvoje išlieka didelis iššūkis. Europos Lyčių lygybės indekso duomenys atskleidžia, kad Lietuva nepajėgia pasiekti lygybės nė vienoje iš septynių matuojamų sričių. Moterų padėtis vis dar prastesnė nei vyrų pajamų, laiko paskirstymo ir galios srityse. Ši situacija paaštrėja darbo rinkoje, kur moterys susiduria su „antrąja pamaina“ – neapmokamu namų ruošos darbu. Lygių galimybių kontrolierės tarnyba pabrėžia, kad dauguma diskriminacijos skundų yra susiję su lyčių stereotipais ir priekabiavimu.
„Lyčių stereotipai ir nepakankamos moterų galimybės dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose stabdo visuomenės progresą ir tvarų vystymąsi. Mes turime ne tik pripažinti šią problemą, bet ir aktyviai dirbti, kad pašalintume ją per švietimą, teisėkūrą ir moterų lyderystės skatinimą visuose visuomenės sluoksniuose,“ – teigia ekspertai. Svarbu sukurti veiksmingesnius mechanizmus moterų ekonominei padėčiai stiprinti ir skatinti lyčių lygybę darbo vietose.
LGBTQ+ bendruomenės teisių apsauga: nesutarimai ir nuostatos
Nepaisant viešų diskusijų, Lietuvos įstatymai vis dar nesuteikia garantijų nei tos pačios lyties šeimoms, nei translyčiams asmenims. LGBTQ+ bendruomenė susiduria su sistemine diskriminacija, o viešosios nuostatos šių asmenų atžvilgiu yra vienos prasčiausių Europos Sąjungoje. Viešojoje erdvėje neretai pastebima dezinformacija, kuri dar labiau gilina socialinę distanciją tarp LGBTQ+ bendruomenės ir visuomenės.
LGBTQ+ bendruomenė su vaivorykštės vėliava, asociatyvi nuotr., Pexels
„Aktyvios kovos su diskriminacija priemonės yra būtinos ne tik gerinant LGBTQ+ žmonių gyvenimo kokybę, bet ir keičiant visuomenės požiūrį. Tik per įtraukumą, atvirą dialogą ir švietimą galime kurti visuomenę, kurioje kiekvienas žmogus jaustųsi gerbiamas ir saugus,“ – pabrėžia apžvalgos autoriai. Reikia didinti mokyklų ir darbo vietų jautrumą LGBTQ+ temoms bei stiprinti teisinę apsaugą nuo diskriminacijos.
Neapykantos nusikaltimai ir kalba: nepakankamas atsakas
Neapykantos nusikaltimai ir kalba tebėra aktuali problema. Nors pastebimas policijos pareigūnų kompetencijų gerinimas šioje srityje, sumažėjęs registruotų neapykantos kurstymo veikų skaičius kelia susirūpinimą. Be to, NVO skundžiasi sumažėjusiais resursais, reikalingais kovoti su neapykantos nusikaltimais.
Turi būti stiprinama prevencija ir didinamas dėmesys neapykantos nusikaltimų aukoms. Tai reiškia ne tik efektyvesnį teisėsaugos darbą, bet ir visuomenės švietimą apie tai, kaip atpažinti ir užkirsti kelią neapykantos kalbai bei nusikaltimams,“ – teigia ekspertai. Reikia skatinti platesnį
dialogą tarp teisėsaugos institucijų ir pilietinės visuomenės.
Smurtas artimoje aplinkoje ir prieš moteris: nepakankamos priemonės
Smurtas artimoje aplinkoje išlieka rimta problema, nepaisant naujos priemonės – apsaugos nuo smurto orderių – įvedimo. Pastebima mažėjanti nukentėjusiųjų kreipimosi į teisėsaugą tendencija, o tai gali rodyti visuomenės nepasitikėjimą institucijomis.
„Turi būti užtikrintas greitesnis ir efektyvesnis teisėsaugos atsakas bei stiprinama parama smurto aukoms. Turime užtikrinti, kad nė viena smurto auka neliktų be pagalbos, o smurtautojai būtų griežtai atsakingi už savo veiksmus,“ – rašoma apžvalgoje. Reikalinga nuosekli valstybinė politika, paremta tarptautiniais standartais, siekiant užkirsti kelią smurtui ir apsaugoti pažeidžiamas grupes.
Smurtas artimoje aplinkoje, asociatyvi nuotr., Pexels
Reprodukcinės teisės: ribota prieiga
Reprodukcinės sveikatos paslaugų prieinamumas Lietuvoje tebėra ribotas, o vaistinis nėštumo nutraukimas dar nėra plačiai prieinamas. Nepakankamas jaunimo švietimas ir lytinio ugdymo trūkumas didina paauglių nėštumo rodiklius bei lytiškai plintančių ligų paplitimą.
„Lietuva turi įsipareigoti užtikrinti kokybiškas reprodukcinės sveikatos paslaugas visiems. Tai apima ne tik medicininę priežiūrą, bet ir prieinamą švietimą apie reprodukcinę sveikatą bei pašalinti kliūtis, kurios riboja šias paslaugas pažeidžiamiausioms grupėms,“ – teigia ekspertai. Tarptautiniai pavyzdžiai rodo, kad visapusiškas lytinis ugdymas prisideda prie geresnių jaunimo sveikatos rezultatų.
Religijos ir susirinkimų laisvė: auganti įvairovė ir iššūkių gausa
Religinė įvairovė Lietuvoje didėja, tačiau religinės bendruomenės, tokios kaip „Romuva“ ar Jehovos liudytojai, vis dar susiduria su diskriminacija. Susirinkimų laisvė, nors ir atsigavo po pandemijos, vis dar patiria trukdžius, ypač susijusius su kontrprotestais.
„Policija ir institucijos turi užtikrinti visų piliečių teisę į taikų susirinkimą. Reikalingas aiškus ir nuoseklus teisėsaugos veikimas, kuris ne tik apsaugotų susirinkimų dalyvius, bet ir skatintų dialogą tarp priešingų pažiūrų grupių,“ – sakoma ataskaitoje. Valstybė privalo stiprinti religinių ir pilietinių laisvių apsaugą, siekdama užtikrinti visų grupių lygiateisiškumą.
Migracija: fragmentuota politika
Rusijos karo prieš Ukrainą ir Baltarusijos režimo represijos sukėlė migraciją, kuri atskleidė Lietuvos integracijos politikos trūkumus. Parama ir paslaugos pabėgėliams yra ribotos ir ne visada užtikrina ilgalaikę pagalbą.
Irmantas Gelunas, BNS nuotr.
„Reikia didesnio dėmesio migrantų integracijai ir jų teisių apsaugai. Tai reikalauja ilgalaikės politikos, kuri užtikrintų orias gyvenimo sąlygas, lygiavertę prieigą prie darbo rinkos ir visuomenės palaikymą integracijos procesams,“ – pabrėžia ataskaitos autoriai. Būtina sukurti nuoseklią politiką, kuri garantuotų migrantų saugumą ir galimybes tapti visaverčiais visuomenės nariais.
Nusikaltimų aukų apsauga ir įkalinimo sistemos problemos
Aukų teisių apsaugos sistema vis dar fragmentuota, o Lietuvos įkalinimo įstaigose problemos, tokios kaip smurtas ir prasta infrastruktūra, išlieka nesprendžiamos.
„Turime užtikrinti tinkamą aukų apsaugą ir humanizuoti bausmių vykdymo sistemą. Tik per resocializacijos stiprinimą ir individualių poreikių užtikrinimą galėsime kurti visuomenę, kurioje teisingumas yra ne tik baudžiamoji priemonė, bet ir galimybė keisti gyvenimus,“ – teigia
ekspertai. Reikia modernizuoti įkalinimo sistemą ir sustiprinti nuteistųjų resocializacijos procesus.
Saviraiškos laisvė: balansas tarp saugumo ir teisių
Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste Lietuva ėmėsi kovos su dezinformacija priemonių, kas kartais gali būti vaikščiojimas plonyte linija tarp kovos su pavojinga dezinformacija ir neapykantos skatinimu bei saviraiškos laisvės ribojimo.
„Svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp visuomenės saugumo ir individualių teisių. Kiekvienas ribojimas turi būti proporcingas, pagrįstas ir tinkamai komunikuojamas, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo ir neigiamo poveikio demokratinėms vertybėms,“ – pabrėžia apžvalgos autoriai. Institucijos turi veikti atidžiai, kad ribojimai nebūtų naudojami kaip cenzūros priemonė.
Apžvalga parodo, kad, nors kai kuriose srityse pasiektas progresas, Lietuvoje būtina stiprinti žmogaus teisių apsaugą ir užtikrinti nuoseklius veiksmus visuose lygmenyse. „Institucijos ir visuomenė turi kartu siekti kurti tolerantišką, lygių galimybių kupiną visuomenę,“ – ragina Žmogaus teisių stebėjimo institutas.
