Viena vertus – stipresnė apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje, naujos taikių susirinkimų laisvės garantijos, žmonių su negalia užimtumo pertvarka, didesnis visuomenės supratimas apie LGBTIQ+ asmenų diskriminaciją, kita vertus – politinės valios stoka ratifikuoti Stambulo konvenciją, suteikti teisinę apsaugą tos pačios lyties šeimoms, socialinė atskirtis ir skurdo rizika. Tai pasiekimai ir iššūkiai, kurie yra aprašomi 2023 m. žmogaus teisių padėties Lietuvoje stebėsenos ataskaitoje.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis – svarbi priemonė krizinėje situacijoje
Per šešis mėnesius nuo orderio taikymo pradžios jis buvo pritaikytas 10 747 kartus, dažniausiai skirtas 30–39 metų vyrams. Per šį laikotarpį 7281 asmeniui orderis buvo paskirtas daugiau nei 1 kartą, dėl orderiu paskirtų įpareigojimų nesilaikymo pradėta net 4910 administracinių nusižengimų teisenų.
LR Seimo kontrolierių įstaigos vadovė Erika Leonaitė, Seimo Kontrolierių įstaigos nuotr.
Seimo kontrolierė Erika Leonaitė pabrėžė orderio svarbą, kadangi jis suteikia operatyvią apsaugą smurto artimoje aplinkoje riziką patiriantiems asmenims: „Jis atskiria smurtą patyrusį asmenį nuo smurtautojo. Taip pat suteikia nukentėjusiajam galimybę atsitraukti nuo galimų smurtautojo grasinimų ar manipuliacijų, gauti profesionalią pagalbą ir ieškoti būdų, kaip nutraukti smurtinius santykius. Kartu orderio taikymo procedūra, įskaitant policijos pareigūnų atliekamą smurto rizikos vertinimą, pareiga gauti specializuotą pagalbą teikiančių organizacijų ekspertinę nuomonę atskleidžia, kad greta fizinio smurto nukentėjusiosios dažnai patiria ir kitas smurto formas – psichologinį, ekonominį smurtą, kurios iki šiol dažniausiai likdavo tarsi nematomos“.
Seimo kontrolierė taip pat akcentavo, kad orderis yra trumpalaikė, į laikiną smurto užkardymą orientuota priemonė. Todėl svarbu sukurti ir papildomas, ne administracine, o civiline tvarka taikomas priemones, kurias teismai galėtų pritaikyti tais atvejais, kai išaiškėtų ilgalaikės apsaugos poreikis. „Nors Stambulo konvencija, deja, nebuvo ratifikuota, kuriant tokį reikalavimą būtina atsižvelgti į Stambulo konvencijos standartus ir šią konvenciją ratifikavusių valstybių patirtį“, – teigė E. Leonaitė.
Ataskaitoje atkreiptas dėmesys ir į moterų su negalia patiriamo smurto artimoje aplinkoje problemą. Pagal Lietuvos negalios organizacijų forumo atlikto tyrimo duomenis, net trečdalis moterų su negalia dėl patirto smurto artimoje aplinkoje niekur nesikreipė ir tik mažiau nei penktadalis apie smurtą pranešė policijai.
Nelengvas kelias lygiateisiškumo link
2023 m. Lietuvos mokyklose po dvejus metus trukusio rengimo proceso buvo pradėtos vesti gyvenimo įgūdžių programos pamokos. Programoje aprėpiamos plataus masto gyvenimo įgūdžių teminės sritys – žmogaus sauga, pirmoji pagalba, sveikatos ugdymas, lytiškumo ugdymas, savižudybių prevencija, patyčių ir smurto prevencija, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija ir socialinis bei emocinis ugdymas. Taip pat numatyta, kad įgyvendinant programą mokiniai gyvenimo įgūdžių pamokose mokysis apie lyčių lygybę bei jos svarbą bendruomenei, stereotipus, lyčių vaidmenis, ugdys netinkamo ir smurtinio elgesio atpažinimą.
Nors šių pamokų integracija į ugdymą buvo plačiai kvestionuojama tiek visuomenės, tiek sprendimų priėmėjų, tačiau jos sėkmingai palaipsniui diegiamos mokyklose. Pamokos padės jaunam žmogui sėkmingiau integruotis į visuomenę, priimti atsakingus sprendimus ir kurti savarankišką gyvenimą.
Pagal 2023 m. lyčių lygybės indekso duomenis darbo srityje, Lietuvoje vis dar išlieka ilgametė tendencija, kad moterys uždirba vidutiniškai mažiau nei vyrai absoliučioje daugumoje ekonominės veiklos sričių, o didžiausias darbo užmokesčio atotrūkis vis dar stebimas finansų ir draudimo bei informatikos ir ryšių srityse. Darbo užmokesčio dydžiai toje pačioje įmonėje, atsižvelgiant į lyginamas pareigybes, gali skirtis net iki šešių kartų. Be reikšmingų atlyginimų skirtumų tarp darbuotojų, ataskaita taip pat išryškina dar vieną svarbų aspektą – nepakankamą paramą darbuotojoms, grįžtančioms po vaiko priežiūros atostogų. Šie du faktai – dideli atlyginimų skirtumai ir nepakankama integracija po vaiko priežiūros atostogų – rodo, jog vis dar per mažai dėmesio skiriama darbuotojų lygybei ir įtraukimui.
Tėvas su vaiku, asociatyvi nuotr.
Gera žinia yra ta, jog 2023 m. įsigaliojo nauja vaiko priežiūros atostogų tvarka, pagal kurią įvestas svarbus pokytis – tiek motinai, tiek tėvui suteikiama po du neperleidžiamus vaiko priežiūros atostogų mėnesius. Nauja tvarka skatina tėvų lygiateisiškumą, suteikiant abiem tėvams galimybę aktyviau dalyvauti auginant vaiką. Privalomi neperleidžiami mėnesiai padės užtikrinti, kad tiek mama, tiek tėtis nepraleistų svarbių vaiko vystymosi etapų. Be to, tai turėtų paskatinti vyrus aktyviau dalyvauti vaiko auginime, kas turi teigiamą poveikį tiek šeimai, tiek visuomenei.
Aktyvias diskusijas viešojoje erdvėje ir Seime lėmė iniciatyva įvesti pokyčius moterų pavardžių darybos sistemoje – leisti moterų pavardes rašyti su galūne -a ar -ia. Pateiktas įstatymo pakeitimo projektas sulaukė didelio visuomenės, Seimo narių, lietuvių kalbos ekspertų ir teisininkų dėmesio dėl lietuvių kalbos tradicijų ir žmogaus teisių sankirtos. „Moterų pavardžių darybos sistemos pokyčio klausimas yra susijęs ne tik su lygių galimybių užtikrinimu, bet ir teise į asmens privatumą, vardo ir pavardės, kaip asmens tapatybės dalies, klausimais. Situacija primena daug metų besitęsusią diskusiją dėl trijų raidžių – w, q ir x. Tąkart galiausiai prioritetas atiteko žmogaus teisių prieigai“, – teigia Seimo kontrolierė Erika Leonaitė.
Paradoksalu, bet, nepaisant nuogąstavimų dėl mažėjančio gimstamumo, iššūkiu išlieka ir pagalbinio apvaisinimo reglamentavimas, nesuteikiant galimybės šia paslauga pasinaudoti nesusituokusioms poroms ir vienišoms moterims. Šio teisinio reguliavimo konstitucingumo klausimas pagal Seimo narių grupės prašymą šiemet buvo priimtas nagrinėti Konstituciniame Teisme.
Esminių teigiamų pokyčių LGBTIQ+ asmenų lygiateisiškumo užtikrinimo srityje 2023 m. neįvyko. Civilinės sąjungos įstatymas, kuriuo siekiama reglamentuoti tiek tos pačios lyties, tiek skirtingų lyčių asmenų civilinės sąjungos įregistravimo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, nebuvo priimtas. Tiesa, Eurobarometro duomenys parodė, kad auga visuomenės supratimas apie LGBTIQ+ asmenų diskriminaciją – gerokai padaugėjo manančių, kad Lietuvoje paplitusi diskriminacija dėl buvimo translyčiu (nuo 36 proc. iki 46 proc.) bei interseksualiu asmeniu (nuo 28 proc. iki 40 proc.).
Didelį susirūpinimą kelia tai, kad 2023 m. rugsėjį Seimas jau trečią kartą nesuteikė valstybės pripažinimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Tai padaryta nepaisant Europos Žmogaus Teisių Teismo dar 2021 m. priimto sprendimo, kuriuo pripažinta, jog atsisakymas suteikti valstybės pripažinimą religinei bendrijai „Romuva“ pažeidė draudimą diskriminuoti religijos pagrindu. Toks Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo nepaisymas, Seimo kontrolierės E. Leonaitės manymu, yra pavojingas precedentas, silpninantis teisės viršenybės principą.
Kas penktas Lietuvos gyventojas patiria skurdo riziką
Kaip ir ankstesniais metais, 2023 m. didėjo dalis išmokų ir senatvės pensijos. Buvo padidintos mažiausios motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos, vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 482 Eur iki 542 Eur. Vis dėlto, tokios išmokos kaip piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams arba šalpos negalios pensija vis dar gerokai atsilieka nuo minimalių vartojimo poreikių dydžio.
Skurdas, asociatyvi nuotr., Unsplash
Oficialiais duomenimis, 2023 m. žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 586 tūkst. šalies gyventojų, t. y. maždaug kas penktas šalies gyventojas. Tai rodiklis, kuris beveik nekinta jau dvidešimt metų. Skurdo rizikos atžvilgiu Lietuvoje pažeidžiamiausi yra bedarbiai, vieniši asmenys, vieniši tėvai, auginantys vaikus, senatvės pensininkai, žmonės su negalia, vaikai. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo užsakymu atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei 14 proc. Lietuvos gyventojų, t. y. kas septintam gyventojui, trūko pinigų maistui.
Jungtinių Tautų Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetas 2023 m. pateikė pastabas Lietuvai, kuriose nurodė, kad vyresnio amžiaus žmonėms skiriamos mažos socialinės paramos pensijos, ir paragino Lietuvą didinti socialinės apsaugos išmokų aprėptį ir lygį. Taip pat rekomenduota imtis veiksmingų priemonių gyventojų pajamų nelygybei mažinti reformuojant mokesčių sistemą ir socialinės apsaugos sistemą. Komitetas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl sunkumų, su kuriais susiduria nepalankioje padėtyje esantys asmenys ir grupės, ypač romai, norėdami gauti būstą, ir paragino Lietuvą didinti socialinio būsto pasiūlą bei subsidijų būstui įsigyti teikimą.
Atsižvelgdama į tarptautinių organizacijų pastabas dėl žemo finansų perskirstymo šalyje, teisingumo neužtikrinančios mokesčių sistemos, kuri nepakankamai veiksminga sprendžiant skurdo ir pajamų nelygybės iššūkius šalyje, 2023 m. Lietuvos Respublikos finansų ministerija pristatė mokesčių reformą. Tačiau Seime ši reforma pritarimo nesulaukė ir buvo atidėta neribotam laikui.
