Vilniaus centre vyko eitynės prieš negalią turinčių žmonių atskirtį. Neįgaliųjų organizacijoms priklausantys ir pavieniai žmonės žygiavo nuo Vyriausybės iki Seimo, nešini plakatais ir skanduodami „miestas visiems“.
Daugiau kaip pusė bendrojo lavinimo mokyklų neprieinamos vaikams su judėjimo negalia – trūksta paslaugų, kad vaikai su įvairiomis negaliomis galėtų mokytis drauge su visais. Šiuo metu apie trečdalis vaikų su negalia mokosi bendrojo lavinimo mokyklose, likusieji – namuose arba negauna jokių švietimo paslaugų. Vos penktadalis sveikatos paslaugų įstaigų yra prieinamos žmonėms, turintiems judėjimo sunkumų. Tik 15 proc. tokių įstaigų turi pritaikytą medicinos įrangą.
Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė sakė, kad šiandien prieš eitynes vyko diskusija su savivaldybių atstovais. Jie įsipareigojo, kad miestas taps prieinamas kiekvienam – artimiausiu metu bus pritaikyta bent po vieną sveikatos priežiūros, švietimo įstaigas.
„Lietuvos neįgaliųjų forumas kartu su neįgaliųjų organizacijomis stebės ir reikalaus, kad visos savivaldybės laikytųsi šio reikalavimo ir vykdytų įsipareigojimus“, – teigė D. Juodkaitė.
Prie Seimo susirinkusieji dalinosi prašymais ir poreikiais. Judėjimo negalią turintieji nori prieinamų barų, teatrų, muziejų ir laisvai judėti savarankiškai. Neregiai ir silpnaregiai siekia įskaitomo šrifto autobusų stotelių tvarkaraščiuose ir poliklinikų kabinetuose, garsinių šviesoforų visuose miestuose, kad galėtų būti saugūs ir užtikrinti keliuose. Kurčiųjų bendruomenės atstovas pabrėžė, kad didelis informacijos trūkumas vyrauja net ir LRT televizijoje – reikėtų daugiau vertimo į gestų kalbą, subtitrų.
D. Juodkaitė susirinkusiųjų prašė skleisti informaciją apie nepritaikytą aplinką. „Kreipkitės, sakykite, skųskitės. Mus palaiko teismai. Juk priimtas teismo sprendimas, kad rinkimų neprieinamumas taip pat yra žmogaus teisių ir neįgaliųjų teisių pažeidimas“, – kalbėjo D. Juodkaitė.
Eitynės „Už miestą visiems“ vyko Europos savarankiško gyvenimo dienos proga, kuri minima gegužės 5 d.
