Europos Žmogaus Teisių Teismas – tai 1959 metais įkurtas tarptautinis teismas, nagrinėjantis asmenų arba valstybių pareiškimus dėl pilietinių ir politinių teisių, numatytų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (EŽTK). Teismo tikslas – užtikrinti, kad būtų laikomasi įsipareigojimų, kuriuos Susitariančios Šalys prisiėmė pagal EŽTK. Teismas įsikūręs Strasbūre, Prancūzijoje, dėl to neretai vadinamas Strasbūro teismu.
Pirmoji sesija įvyko 1959 metais, po to kai 1953 metais įsigaliojo EŽTK, o 1960 metais buvo paskelbtas pirmasis sprendimas byloje Lawless prieš Airiją. Nuo 1998 metų Europos Žmogaus Teisių Teismas tapo nuolat veikianti tarptautinė institucija, ir asmenys gali teikti peticijas tiesiogiai Teismui. Svarbu pažymėti, jog teismas negali iškelti bylos savo iniciatyva, bylos nagrinėjimas yra pradedamas tik po to kai yra gaunamas individualus ar tarpvalstybinis skundas.
Europos žmogaus teisių teismas | Europos Tarybos nuotr.
Teismo sudėtis
Teisme yra po vieną teisėją iš kiekvienos valstybės-Konvencijos dalyvės, tačiau teisėjai dirba neatstovaudami jokiai valstybei, jie yra nepriklausomi ir nešališki. Teisėjus renka Parlamentinė Asamblėja iš trijų šalies pateiktų kandidatų sąrašo devynerių metų kadencijai. Teismą sudaro penki skyriai, kurių sudėtis nustatoma trejiems metams, atsižvelgiant į geografinį, lyčių atstovavimo bei skirtingų šalių narių teisės sistemų atstovavimo proporcingumą.
Nagrinėti skundus Teismui padeda Sekretoriatas, kurį daugiausia sudaro teisininkai iš visų valstybių narių.
Lietuvos atstovai Europos Žmogaus Teisių Teisme:
- prof. dr. Egidijus Kūris (2013 lapkričio 1 d. – …)
- doc. dr. Danutė Jočienė (2004 – 2013 m.)
- prof. dr. Pranas Kūris (1994 – 2004 m.)
Europos žmogaus teisių teismo sudėtis 2022 m. | Europos Tarybos nuotr.
Bylų nagrinėjimas ir priimami sprendimai
Bylas Teisme nagrinėja vienas teisėjas, komitetas (3 teisėjai), kolegija (7 teisėjai) arba, išskirtinais atvejais, Didžioji kolegiją, kurią sudaro 17 teisėjų.
Bylos Teisme yra nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, tačiau tam tikrais atvejais yra žodinio posėdžio galimybė. Tokie posėdžiai yra vieši, nebent Kolegijos pirmininkas ar Didžiosios Kolegijos pirmininkas nusprendžia kitaip. Visuomenė ir spaudos atstovai gali dalyvauti bylos svarstymuose. Visi bylos svarstymai yra filmuojami ir transliuojami Teismo tinklapyje tą pačią dieną (bylos svarstymus galite stebėti čia).
Nustačius, kad valstybė pažeidė vieną ar kelias teises ar garantijas įtvirtintas Konvencijoje, Teismas priima sprendimą. Sprendimai yra privalomi, o valstybės turi pareigą jų laikytis. Europos Tarybos Ministrų Komitetas prižiūri sprendimo vykdymą, ypač siekdamas užtikrinti Teismo nustatytos žalos atlyginimo mokėjimą pareiškėjui.
Europos Žmogaus Teisių Teisme yra nagrinėjami 2 tipų skundai:
- Tarpvalstybiniai skundai – Vienos valstybės pateiktas skundas prieš kitą valstybę, kuri yra konvencijos dalyvė ir kuri pažeidė Konvenciją;
- Individualūs skundai (peticijos) – pateikiami fizinių asmenų, Nevyriausybinių organizacijų, asmenų grupių.
- Individualią peticiją gali pateikti bet kas, teigiantis, kad jo/jos teisės buvo pažeistos. Pareiškėjas neprivalo būti vienos iš valstybių, Europos Tarybos narių, pilietis. Pažeidimą, kuris yra skundžiamas, turi būti padariusi viena iš valstybių, kurių jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje yra taikomos Konvencijos nuostatos.
- Pareiškėjas, tiesiogiai ir asmeniškai turi būti pažeidimo, dėl kurio skundžiama, auka;
- Pareiškėjas gali būti privatus ar juridinis asmuo, pavyzdžiui, kompanija, asociacija;
- Kreipiantis į Europos Žmogaus Teisių Teismą nėra būtina turėti advokatą, kuris paruoštu individualią peticiją, asmuo tai gali padaryti savarankiškai ir pats. Tačiau, teisininko pagalbos prireikia, kai Teismas Valstybei atsakovei nusiunčia pranešimą apie bylą ir prašo pateikti pastabas. Nuo to momento, jei to reikia, pareiškėjams gali būti suteikiama finansinė pagalba teisinėms paslaugoms apmokėti;
- Peticija (skundas) turi būti susijusi su vienu iš Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimu. Negalima skųstis dėl jokio kito, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, teisės dokumento nuostatų pažeidimo, pavyzdžiui, dėl Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ar Pagrindinių teisių chartijos.
- Skundas gali būti pateiktas prieš vieną ar daugiau Konvencijos nuostatomis susaistytų valstybių, kurios, Jūsų nuomone, pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją (vienu ar keliais tiesiogiai Jus įtakojusiais veiksmais ar neveikimu).
- Peticiją galima paduoti tik dėl valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų ar neveikimo (pavyzdžiui, teismo ar vykdomosios valdžios institucijos);
Individualių peticijų (skundų) priimtinumo kriterijai:
- Turi būti išnaudotos visos vidaus teisinės gynybos priemonės (turi būti kreiptasi į savo šalies teismus iki galimos aukščiausios institucijos). Reikalavimo išimtimis yra laikomos, tokios priemonės, kurios yra neefektyvios, neprieinamos ar užtrunkančios per ilgai. Taigi, net tokiu atveju, kai nebus išnaudotos visos vidaus teisinės gynybos priemonės, peticija bus priimtina, dėl to, kad šalyje galiojančios teisinės gynybos priemonės yra neefektyvios, neprieinamos ar užtrunkančios nepaprastai ilgai;
- Į Europos Žmogaus Teisių Teismą reikia kreiptis per 6 mėnesius (15 protokolas numato trumpesnį, 4 mėnesių terminą, per kurį reikia kreiptis į teismą, tačiau protokolas dar nėra įsigaliojęs), nuo tos dienos, kai buvo priimtas galutinis valstybės aukščiausios instancijos sprendimas.
- Peticija negali būti anonimiška;
- Teismas nėra apeliacinė institucija, taigi jeigu pateiktas skundas pagal savo esmę bus toks pats, kaip prieš tai nagrinėtas arba kurį teismas atsisakė nagrinėti dėl objektyvių priežasčių, jis bus nenagrinėjamas;
- Skundas nebus nagrinėjamas jeigu jis buvo ar yra nagrinėjamas kitoje tarptautinėje institucijoje (pavyzdžiui Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitete);
- Pareiškėjas turi būti patyręs didelę žalą, išskyrus atvejus, kai iš pagarbos žmogaus teisėms pagal Konvenciją ir jos protokolus, peticiją reikia nagrinėti iš esmės, ir jokia byla negali būti atmesta šiuo pagrindu, jeigu jos tinkamai neišnagrinėjo valstybės teismas;
- Konvencijos pažeidimas turi būti padarytas valstybės atsakovės jurisdikcijoje (teritorijoje) arba jos veiksmingai kontroliuojamojoje teritorijoje;
- Įvykiai, dėl kurių yra kreipiamasi į Teismą, turi būti įvykę po konvencijos/protokolų įsigaliojimo;
Individualios peticijos (skundo) formos reikalavimai:
- Teismo oficialios kalbos yra anglų ir prancūzų, tačiau skundas gali būti pateiktas bet kuria kalba, kuri yra laikoma valstybine kalba vienoje iš Konvencijos valstybių narių;
- Peticijoje turi būti nurodyta, kokios Konvencijos garantuojamos teisės buvo pažeistos, bei trumpai aprašoma situacija susijusi su pažeidimu;
- Skunde reikia pateikti trumpą, iki 3 puslapių, informaciją apie pažeidimą ar pažeidimus. Informacija turi būti pateikiama chronologine įvykių tvarka;
- Kartu su peticija turi būti pateikiamos dokumentų susijusių su skundu kopijos (pvz.. Nacionalinių teismų priimtų sprendimų kopijos). Dokumentų kopijos turi būti pateikiamos chronologine tvarka (t.y. pagal jų datą). Pažymėtina, kad dokumentai, kurie yra pateikiami teismui nebus grąžinami, todėl nereikėtų siųsti dokumentų originalų;
- Skunde turi būti nurodyta pagrindinė asmeninė informacija: aukos vardas, pavardė, pilietybė, gimimo data, adresas. Pasikeitus adresui ar kitai svarbiai informacijai, peticijos teikėjas turi būtinai kuo skubiau apie tai įspėti Teismą;
- Skunde būtinai turi būti nurodyta valstybė narė, prieš kurią yra nukreiptas skundas;
- Skundas gali būti siunčiamas tik paštu.
Kontaktai, kur gali būti teikiama individuali peticija:
The Registrar
European Court of Human Rights
Council of Europe
F-67075 Starsbourg cedex
