Europos žmogaus teisių fondas parengė apžvalgą apie neapykantos kalbos situaciją Lietuvoje bei atsisakymų pradėti ikiteisminį tyrimą analizę. Šio leidinio tikslas – apžvelgti neapykantos kalbos reguliavimą bei teismų praktiką, išanalizuoti pagrindinius atsisakymo pradėti ikiteisminius tyrimus priežastis ir suteikti rekomendacijas, kurios padėtų gerinti atsaką į neapykantos kalbą Lietuvoje.
2022 m. Lietuvos teisėsaugos institucijos užregistravo 84 neapykantos kurstymo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 170 straipsnio 2 dalį atvejus. Tačiau įvairūs tyrimai rodo, jog oficiali statistika ir faktinis neapykantos kalbos paplitimas šalyje akivaizdžiai nesutampa.
Didelė dalis ikiteisminių tyrimų yra atsisakoma pradėti arba nutraukiama nenustačius nusikalstamos veikos požymių ar veiką padariusio asmens. Iššūkiai efektyviai tirti bei persekioti neapykantos kalbos atvejus yra sisteminiai, ką 2020 metais atkreipė ir Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą. Teismas padarė išvadą, jog Lietuvoje nėra veiksmingos teisinės gynybos priemonės prieš neapykantos kalbą, nes teisėsaugos institucijos reikalauja, kad neapykantos kalba būtų „pasikartojanti“ ir „sisteminga“, kad ją būtų galima kvalifikuoti kaip neteisėtą nusikalstamą veiklą.
Be to, teisėsaugos pareigūnams trūksta gebėjimų ir (ar) noro atpažinti ir kvalifikuoti tam tikrus incidentus kaip neapykantos kurstymą. Manytina, jog Lietuvos visuomenėje vyraujančios neigiamos nuostatos tam tikrų socialinių grupių atžvilgiu veikia ir policijoje bei prokuratūroje dirbančius specialistus.
Nors sąmoningumas apie neapykantos kalbą jau kurį laiką yra didinamas, šis reiškinys dar nėra gerai suprastas visuomenės – tiek pažeidžiamų grupių atžvilgiu, tiek saviraiškos ribojimo prasme. Akivaizdu, jog neapykantos kalba balansuoja tarp dviejų saugomų gėrių – saviraiškos laisvės ir orumo užtikrinimo. Tačiau tinkamai įvertinti neapykantos kalbos atvejų pavyksta ne visada.
Su santrauka anglų kalba galite susipažinti ČIA.
Leidinį parengė: Monika Guliakaitė-Danisevičienė, Europos žmogaus teisių fondo ekspertė. Redakcinė kolegija: Jūratė Juškaitė ir Paulina Drėgvaitė (Lietuvos žmogaus teisių centras).
Šis leidinys parengtas įgyvendinant Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos lėšomis iš dalies finansuojamą projektą „Be Hate-Free: Building Hate-Free Communities in Lithuania — Be Hate-Free’“, sutarties Nr. 963662 (Kvietimo Nr.) REC-AG-2020 / REC-RRAC-RACI-AG-2020).
