2023 m. Lietuvoje nuo ligų ir būklių, kurių buvo galima išvengti taikant prevencijos priemones arba laiku suteikus kokybišką sveikatos priežiūrą, mirė 11 968 žmonės. Daugiau nei du trečdaliai jų buvo vyrai – 8 194, o moterų buvo 3 774. Lyčių lygybės ekspertai atkreipia dėmesį – įtaką tokiai statistikai daro ir įsisenėję lyčių stereotipai.
„Eurostat“ duomenys rodo, kad Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų teko 671 vyrų ir 240 moterų išvengiamų mirčių. Tai reiškia, kad vyrų mirtingumas nuo išvengiamų ir gydomų ligų bei būklių buvo beveik tris kartus didesnis nei moterų.
Panaši tendencija matoma visoje Europos Sąjungoje – čia 100 tūkst. gyventojų teko 324 vyrų ir 159 moterų išvengiamos mirtys. Visgi, Lietuvoje lyčių skirtumas yra dar ryškesnis, o vyrų mirčių rodiklis daugiau nei du kartus viršijo ES vidurkį.
Prie išvengiamų ir gydomų ligų bei būklių priskiriamos tokios sveikatos problemos, kurių būtų galima išvengti veiksminga prevencija arba kurių pasekmes būtų galima sumažinti laiku suteikus medicininę pagalbą. Tarp dažniausių tokių mirčių priežasčių Europos Sąjungoje yra išeminė širdies liga, plaučių vėžys, storosios žarnos vėžys, galvos smegenų kraujotakos ligos, lėtinės kvėpavimo sistemos ligos, taip pat su alkoholio vartojimu susiję sutrikimai, kai kurie nelaimingi atsitikimai bei savižudybės.
Pasaulio sveikatos organizacija atkreipia dėmesį, kad šie statistikos skirtumai nėra vien sveikatos apsaugos sistemos klausimas – jiems įtakos turi ir sveikatos elgsena: rūkymas, alkoholio vartojimas, mitybos įpročiai, fizinis aktyvumas, dalyvavimas prevencinėse programose ar kreipimasis į gydytojus pajutus pirmuosius ligų simptomus.
Anot lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės, dalis šių veiksnių labai susiję su visuomenėje vis dar vyraujančiais lūkesčiais vyrams.
B. Sabatauskaitė. G. Grėbliūnės nuotr.
„Apie tai kalbama rečiau, tačiau lyčių stereotipai kenkia ne tik moterims, bet ir vyrams. Tyrimai rodo, kad „tradicinės“ vyriškumo normos dažnai skatina slėpti emocinius sunkumus, rinktis rizikingą elgesį vengti pagalbos, ar atidėti jos ieškojimą. Nuostata, kad vyras turi būti stiprus, ištvermingas, nesiskųsti ir susitvarkyti su problemomis vienas, gali daryti įtaką elgsenai: lemti vėlesnį kreipimąsi pagalbos, mažesnį dėmesį savo sveikatai ir didesnę įvairių ligų riziką“, – sako lygių galimybių kontrolierė.
Pasak jos, visuomenės elgesys po truputį keičiasi, daugėja vyrų bendruomenių, kurios skatina kitus vyrus pasirūpinti savo ir artimųjų sveikata. Visgi, dažnai pagalbos ieškojimas suvokiamas kaip silpnumo ženklas, o rizikingas elgesys – kaip vyriškumo įrodymas.
„Čia labai svarbu pabrėžti, kad lyčių lygybė reiškia ne tik vienodas galimybes darbe, švietime ar gaunant paslaugas, bet ir galimybę rūpintis savo sveikata nesibaiminant neatitikti visuomenės lūkesčių“, – teigia B. Sabatauskaitė.
