Įpusėjus karantinui atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad mažiausias pajamas gaunantys žmonės labiausiai pajuto panedemijos pasekmes. Skurdžiausiai gyvenantiems asmenims trūksta pinigų maistui, komunaliniams mokesčiams bei nuomai sumokėti.

Net ir ekonominio augimo sąlygomis, kai darbuotojų trūksta, vyresni žmonės dažnai lieka užribyje. COVID-19 realybėje kyla dar didesnė rizika jiems nedalyvauti darbo pasaulyje ir visuomenės gyvenime.

2020 m. kovo 16 d. Lietuvoje paskelbus karantiną, darbo rinka patyrė iki tol neregėtą šoką, kai dėl karantino apribojimų veikla buvo visiškai sustabdyta daugelyje ekonominės veiklos sektorių.

Prieš kelias dienas Vyriausybė pristatė socialinės pagalbos paketą. Jame numatytas beveik milijardas eurų. Nevyriausybinės organizacijos, dirbančios skurdo ir žmogaus teisių srityje, šio priemonių plano laukė nuo krizės pradžios. Tai ypač svarbus paketas, turintis padėti išgyventi artėjančią ekonomikos krizę pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, kurių gretos traukiantis ekonomikai gerokai padidės. Tačiau ar padės?

Leisdama laiką karantine kažkurią dieną supratau, kad bijau. Ne tiek bijau, kas bus. Labiausiai baimę kelia tai, jog apie tai beveik nekalbame.

Ekonomistams ir socialinės politikos ekspertams puikiai žinomas automatinis stabilizatorius yra socialinė apsauga nuo nedarbo, kuri apima įvairias priemones, siekiant, kad kuo mažiau žmonių prarastų darbą, o jį praradę žmonės turėtų pakankamas ar bent jau minimalias pragyvenimui reikalingas lėšas visam darbo paieškos laikotarpiui.

Lietuvoje nepasirodant sniegui ir vyraujant darganiems orams, gatvėse, atrodo, labiau nei bet kada pastebime ryškiomis oranžinėmis liemenėmis vilkinčius gatvių šlavėjus, kiemsargius ir kitus aplinką tvarkančius žmonės. Vis dėlto nors jie dirba visuomenei naudingą darbą, tačiau socialines garantijas gauna ne visi. Pasak socialinio įdarbinimo agentūros vadovės Jurgitos Kurpytės, Lietuvos savivaldybių plačiai taikoma praktika – „atidirbinėjimas“ už socialinę

Sian Jones – britė, du dešimtmečius kovojanti už teisingesnę Europos Sąjungą. Nors jos šalis greitai gali būti ir nebe ES nare, tačiau Sian sako, kad Sąjunga vis dar turi potencialo – diskusijos apie socialines ir ekonomines žmogaus teises pagaliau pasiekė ir Briuselio politikų bei biurokratų ausis. Vis dėlto, anot ekspertės, pokyčiai turi vykti greičiau. Daugiau

Šiandien Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstys, ar pritarti siūlymui reformuoti skolų mokėjimo tvarką Lietuvoje. Kol Seimas svarsto, peticija, raginanti mažinti išskaitas iš skolų turinčių žmonių, sulaukė daugiau nei 80 nevyriausybinių organizacijų palaikymo. Ją pasirašė ir 2000 Lietuvos gyventojų. Tačiau visuomenės ir nevyriausybininkų remiami siūlymai sulaukė ir priešingų iniciatyvų, kurie didintų antstolių pajamas.