Lietuvoje nepasirodant sniegui ir vyraujant darganiems orams, gatvėse, atrodo, labiau nei bet kada pastebime ryškiomis oranžinėmis liemenėmis vilkinčius gatvių šlavėjus, kiemsargius ir kitus aplinką tvarkančius žmonės. Vis dėlto nors jie dirba visuomenei naudingą darbą, tačiau socialines garantijas gauna ne visi. Pasak socialinio įdarbinimo agentūros vadovės Jurgitos Kurpytės, Lietuvos savivaldybių plačiai taikoma praktika – „atidirbinėjimas“ už socialinę

Sian Jones – britė, du dešimtmečius kovojanti už teisingesnę Europos Sąjungą. Nors jos šalis greitai gali būti ir nebe ES nare, tačiau Sian sako, kad Sąjunga vis dar turi potencialo – diskusijos apie socialines ir ekonomines žmogaus teises pagaliau pasiekė ir Briuselio politikų bei biurokratų ausis. Vis dėlto, anot ekspertės, pokyčiai turi vykti greičiau. Daugiau

Šiandien Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstys, ar pritarti siūlymui reformuoti skolų mokėjimo tvarką Lietuvoje. Kol Seimas svarsto, peticija, raginanti mažinti išskaitas iš skolų turinčių žmonių, sulaukė daugiau nei 80 nevyriausybinių organizacijų palaikymo. Ją pasirašė ir 2000 Lietuvos gyventojų. Tačiau visuomenės ir nevyriausybininkų remiami siūlymai sulaukė ir priešingų iniciatyvų, kurie didintų antstolių pajamas.

Kas dešimtas Lietuvoje varsto antstolių duris – beveik 300 000 šalies gyventojų turi bent vieną skolą. Pusė jų – po dvi skolas ar daugiau. Registrų centro statistika niūri. Ji taip pat neatsako į kausimą, kodėl tiek žmonių Lietuvoje negeba atsiskaityti su kreditoriais.

Žmogaus teisės ir tam tikri jų pažeidimai Lietuvoje daugumai turbūt asocijuojasi su teisėmis į privatumą, sąžiningus rinkimus, dėl diskriminacijos tautybės, religijos, seksualinės orientacijos ar lyties pagrindu kylančiomis problemomis. Šios pilietinės ir politinės, pirmos kartos žmogaus teisės, dažnai dominuoja viešosios erdvės diskurse aptariant padėtį ir situaciją tiek Lietuvoje, tiek daugelyje kitų šalių. Nenuostabu, nes dauguma žmogaus