Aktualu

Karantino pasekmes sako labiausiai pajutę skurdžiausiai gyvenantys žmonės  

Įpusėjus karantinui atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad mažiausias pajamas gaunantys žmonės labiausiai pajuto panedemijos pasekmes. Skurdžiausiai gyvenantiems asmenims trūksta pinigų maistui, komunaliniams mokesčiams bei nuomai sumokėti.

Tuščia piniginė, wikimediacommons nuotr.

„Žvelgiant į gautus duomenis matyti, kad dešimtadaliui Lietuvos gyventojų (11 proc.) trūksta pinigų maistui, o penktadaliui (19 proc.) trūksta lėšų būsto nuomai ar komunaliniams mokesčiams.  Šios problemos dažniausiai nurodytos tų gyventojų, kurių pajamos vienam namų ūkio nariui per mėnesį yra mažesnės nei 300 eurų, bei tų, kurių svarbiausias pajamų šaltinis yra pašalpos ir kitokia valstybės parama“, – sako sociologė, Vilniaus universiteto docentė dr. Rūta Žiliukaitė.

Apklausa taip pat rodo, kad beveik keturi iš dešimties Lietuvos gyventojų nukentėjo nuo pandemijos sukeltų ekonominių pasekmių: 37 proc.  – patyrė ženklų pajamų sumažėjimą, 38 proc. nurodė, kad jų šeimos nariai prarado darbą ar šeimos narių pajamos ženkliai sumažėjo, 5 proc. respondentų teigė dėl COVID-19 praradę darbą.

Rūta Žiliukaitė
Rūta Žiliukaitė, Luko Balandžio/15min.lt nuotr.

Dažniausiai pajamų sumažėjimą patyrė asmenys, kurie gavo pajamas iš individualios veiklos (51 proc.) bei dirbantys pagal verslo liudijimą (46 proc.).  Finansiškai ar kitaip materialiai nukentėję taip pat teigė 42 proc. respondentų, kurių svarbiausias pajamų šaltinis yra pašalpos ar kitokia valstybės parama. Pajamų sumažėjimą daug rečiau pajuto gyventojai, kurie dirba pagal darbo sutartį, bei pensininkai.

„Apklausos rezultatai rodo, kad  pandemijos pasekmes labiausiai jaučiamos jau ir taip skurdžiai gyvenančių bei savarankiškai dirbančių asmenų tarpe. Todėl dar balandžio pradžioje siūlėme daugiau dėmesio skirti žmonėms, kurie labiausiai nukentės nuo karantino – netekusiems darbo dėl karantino asmenims, šeimoms su vaikais, neįgaliesiems ir jų artimiesiems. Šioms grupėms būtina užtikrinti adekvačias pajamas ir paslaugas,” – sako Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.

Aistė Adomavičienė, E. Genio/LRT nuotr.

Praėjusią savaitę pasirodė ir Europos Komisijos rekomendacijos Lietuvai, kuriose šalis ir toliau kritikuojama dėl aukšto skurdo lygio: nepaisant iki pandemijos padidintų vaiko pinigų ir senatvės pensijų, skurdas ir pajamų nelygybė Lietuvoje išlieka vis dar vieni didžiausių Europos Sąjungoje.

Anot Komisijos, tikėtina, kad pandemija šias ilgalaikes šalies problemas dar padidins, o Lietuva raginama užtikrinti nepertraukiamą socialinių paslaugų tiekimą ir socialinio būsto prieinamumą, didinti socialinės paramos prieinamumą, dydį ir jos mokėjimo trukmę.

Reprezentatyvią apklausą atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2020 m. balandžio 20-30 dienomis. Apklausą užsakė nevyriausybinės organizacijos – Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas bei Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas.

Pranešimas spaudai parengtas įgyvendinant projektą „Atsakas COVID-19 pandemijai – solidarumo pandemija“. Projektą įgyvendina Lietuvos žmogaus teisių centras, partneris – Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, finansuoja Aktyvių piliečių fondo Ad Hoc projektų programa.

Komentarai (0)
Susiję straipsniai