Atidaryti paeišką Grafinis elementas
Atidaryti paiešką Grafinis elementas
Uždaryti paieškos laukelį
X

Paremk portalą manoteises.lt!

Ir tau patinka manoteises.lt? Paremk portalą, skirdama (s) 1,2 % gyventojų pajamų mokesčio Lietuvos žmogaus teisių centrui. Nes kiekviena istorija svarbi!

Reklaminis baneris Reklaminis baneris
Aktualu

Apie lytinį ugdymą mokyklose – prieštaringai

Daumantė Baranauskaitė, skrastas.lt | 2015 07 30

Lietuvoje 2013 metais, moters pageidavimu, atlikta 5217 dirbtinių nėštumo nutraukimų, ypač padaugėjo mokyklinio amžiaus – 15–17 metų – merginų abortų. Šiaulių mieste šio amžiaus merginų abortų išaugo kone dvigubai. Lytinio auklėjimo spragos tampa pavojingos, tačiau Seime neprasimuša įstatymų pataisos dėl lytinio ugdymo mokyklose.

Seimo narės Marijos Aušrinės Pavilionienės, praėjusiais metais siūliusios įstatymo projektą dėl lytinio ugdymo, nuomone, vaikų švietimas lytiškumo temomis suteiks brandos, atsakingumo ir tolerantiško požiūrio, o Šiaulių vyskupijos šeimos centro direktorė Edita Gulbinienė įsitikinusi, kad vaikams reikia diegti susivaldymo pagrindus, o kalbėti apie kontracepciją paaugliams nedera.

Švietimas apsaugotų nuo rizikingos elgsenos

Praėjusiais metais parlamentarės prof. Marijos Aušrinės Pavilionienės parengto ir Seimo posėdžių sekretoriate įregistruoto Švietimo įstatymo projekto dėl lytinio ugdymo mokyklose nė neleista pristatyti.

Pagal Seimo narės projektą, lytinis ugdymas – asmens teisės į galimybę pasiruošti savarankiškam gyvenimui realizavimas, suteikiant moksleiviui žinių apie lytiškumą, lytiškumo ir asmenybės formavimosi ryšį, lyčių bendravimą, lytinio smurto prevenciją, lytinę sveikatą, su lytiniu elgesiu susijusias rizikas.

Pasak parlamentarės, pagrindinis programos tikslas būtų buvęs apsaugoti vaiką, suteikiant jam informacijos, apsaugančios nuo rizikingos lytinės elgsenos ir jos padarinių.

Negydomos lytinės infekcijos gali padaryti mergaitę ar berniuką nevaisingus, o neplanuotas paauglės nėštumas dėl neapsišvietusių tėvų gali sugriauti jos gyvenimą.

Profesorės teigimu, susidaroma neteisinga nuomonė, jeigu mokyklose bus įvestas lytinis ugdymas, vaikai esą taps amoralūs ir pradės ankstyvą lytinį gyvenimą.

„Tyrimai rodo, jog kuo anksčiau, atsižvelgiant į amžių, vaikui pradedama aiškinti apie lytiškumą, tuo vėliau jis pradės gyventi lytinį gyvenimą ir bus atsakingesnis“, – sako politikė, pridėdama, kad lytinis ugdymas inicijuotų savisaugą prieš lytiškai plintančias ligas, infekcijas ir lytinę prievartą.

Profesorės manymu, lytinio ugdymo ignoravimas mokyklose byloja apie šalies atsilikimą, o vaikams daroma žala: mokyklose neaiškinama, kad merginos neturėtų lipti į nepažįstamų jaunuolių mašinas, vaikai – neimti iš nepažįstamų žmonių saldainių.

M. A. Pavilionienės manymu, neturėtų būti kalbama tik apie heteroseksualių asmenų santykius ar lovos reikalus, bet ir apie skirtingų lyčių istoriją, visuomeninius santykius.

Mokiniams turėtų būti paaiškinama kiekviena lytinė grupė, ir mokytojas turėtų sakyti, kad tokia žmogaus prigimtis, kurią reikia gerbti, o ne bjaurėtis ir smerkti.

Paaugliams apie kontracepciją žinoti nereikia

Šiaulių vyskupijos šeimos centro direktorė Edita Gulbinienė taip pat įsitikinusi, kad lytinis ugdymas moksleiviams būtinas, tačiau ji turi kitokią programos viziją.

Direktorės teigimu, vaikus reikia mokyti emocijų ir jausmų valdymo. Taip pat reikia nubrėžti ribas, kas galima, tuomet vaikui paprasta atsekti, kaip jam elgtis ir kaip valdyti emocinį bei lytinį instinktą, kuris, pašnekovės žodžiais, – labai stipri galia.

E. Gulbinienė įsitikinusi, kad lytinis ugdymas turi skatinti lytinį susilaikymą iki santuokos, mat lytiniai santykiai skirti šeimai planuoti, o kalbėti apie kontraceptines priemones nederėtų.

„Paauglei mergaitei to tikrai nereikia žinoti, nes jei pritariame kontraceptikams, vadinasi, pritariame ir lytiniam aktui. Prezervatyvai pristatomi kaip apsauga nuo ligų ir vaikų, to negalima pasakoti jaunam žmogui“, – sako pašnekovė.

Šeimos centro direktorės manymu, paaugliui reikėtų aiškinti apie tai, kas vyksta jo organizme, kokių hormonų yra veikiamas, kodėl vaikinų lytinis potraukis labai stiprus, o mergaitės prieš menstruacijas būna irzlios.

Pasiteiravus, ar lytinio ugdymo pamokų metu jaunus žmones reikėtų supažindinti su homoseksualumu, direktorė atsakė dviprasmiškai: esą homoseksualų gimsta nedaug, ir tai yra kontracepcijos poveikis.

„Tačiau tai yra unikali, tam tikrų sutrikimų turinti asmenybė, kaip neįgalus vaikas: turintis Dauno sindromą ar sergantis cerebriniu paralyžiumi. Reikia gerbti tokius žmones“, – sakė E. Gulbinienė.

Kontracepcijos poveikis homoseksualumui – mitas

Lietuvos žmogaus teisių centro direktorės Birutės Sabatauskaitės teigimu, E. Gulbinienės pasisakymas apie kontracepciją ir jos įtaką homoseksualumui – klaidinanti informacija, paremta mitais, o žmogus, pateikiantis tokią medžiagą kaip faktą, turėtų nurodyti akivaizdžius šaltinius. Tai nėra mokslininkų ar Pasaulio sveikatos organizacijos patvirtinta informacija.

„Kalbant apie lytinį ugdymą, turėtų būti kalbama ir apie žmonių santykius, reprodukcinę sveikatą ir pagarbą šeimoje kaip prevenciją prieš smurtą“, – sakė direktorė, pridurdama, kad Šeimos centro vadovės teiginiai apie kontracepcijos blogį gali padaryti žalą ugdant jaunus žmones.

B. Sabatauskaitė priminė, kad popiežius yra teigiamai pasisakęs apie prezervatyvus kaip apsaugą nuo lytiškai plintančių ligų.

Sieks kompromiso abiem pusėms

Švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės teigimu, sudaryta darbo grupė nuo šių mokslo metų pradžios toliau tęs Sveikatos ugdymo bendrosios programos, integruojant Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programą, projekto aptarimą ir tobulinimą.

„Darbo grupėje dirba nariai, atstovaujantys įvairiems socialiniams, visuomeniniams interesams. Todėl posėdžiuose vyko daug diskusijų, išsiskyrė medicinos atstovų, edukologų, tėvų ir jaunimo požiūriai“, – sakė ministrė, pridėdama, kad bus atsižvelgiama ir į katalikišką poziciją.

Naujais mokslo metais bus įgyvendinamos dabar galiojančios programos: 2007 metų – Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa bei 2012 metų – Sveikatos ugdymo bendroji programa.

Tekstas publikuotas laikraštyje “Šiaulių kraštas”.

Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Komentuoki