Seimo narė liberalė Dalia Kuodytė ir dar aštuoni parlamentarai registravo įstatymo projektą, kuriuo Lietuvoje būtų įteisinta registruota partnerystė. Neslepiama, kad partnerystę galės sudaryti ne tik skirtingų lyčių asmenys, bet ir homoseksualios poros. Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko mano, kad šis žingsnis paskatins diskusijas apie kartu gyvenančių homoseksualų teises, o politologai teigia, kad tik diskusijų tikėtis ir galima – partnerystės seimūnai neįteisins.
D.Kuodytė 15min.lt paaiškino, kad šiuo įstatymo projektu neįvedamos jokios revoliucijos, tiesiog pagaliau apibrėžiama tai, kas seniai numatyta šalies Civiliniame kodekse.
„Nuo 2000-ųjų metų Civiliniame kodekse yra įtvirtintas partnerystės institutas, tačiau per 15 metų taip ir nesugebėjome priimti pataisų ar atskiro įstatymo, kuris apibrėžtų, to instituto įgyvendinimą, tai yra niekur nepasakyta, kaip tą partnerystę įregistruoti ir ką ji reiškia.
Dabartiniu projektu būtent tai ir padaroma – aptariama, kaip sudaroma partnerystė, kaip ji nutraukiama, kaip sprendžiami turtiniai ir vaikų klausimai“, – aiškino Seimo narė.
Taikoma ir homoseksualams
D.Kuodytės tvirtinimu, šiuo metu Lietuvoje tūkstančiai žmonių nesusituokę gyvena po vienu stogu, palaikydami artimus ryšius, tačiau jiems ypač sunku apginti savo turtines ir kitas teises, vaikų interesus.
Įregistruotame projekte numatyta, kad partnerystę galės sudaryti pilnametystės sulaukę, giminystės ryšių nesiejami ir santuokos nesudarę sugyventiniai, kurių bendras gyvenimas šeimoje paremtas monogamijos principu. Taip pat ir vienos lyties asmenims.
„Tai bus taikoma visiems Lietuvos piliečiams, be išimties. Taip pat ir vienos lyties šeimoms, kaip galime sakyti pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kurie taip pat turės teisę sudaryti partnerystę ir užtikrinti savo bendro gyvenimo kasdienių klausimų sprendimą“, – teigė ji.
Registruos notarai
Pasak parlamentarės, partnerystė būtų paprastesnė sąjunga nei santuoka. Ją įregistruoti bus galima pas notarą, privalomai teks pasirašyti sutartį dėl turto dalybų skyrybų atveju. Partnerystė galės būti nutraukiama skaidriai ir be ilgų teisinių ginčų, su kuriais susiduriama išsituokiant.
Partnerystė, pagal įstatymą, pradėtų galioti iš karto nuo pareiškimo dėl partnerystės užregistravimo gyventojų registre ir sutarties sudarymo momento.
„Tai žymiai paprastesnis institutas ir jis jokios grėsmės santuokai, kaip aukščiausio lygio įsipareigojimo formai, nedaro. Tačiau tai irgi būtų tam tikras įsipareigojimas“, – pabrėžė parlamentarė.
„Šiandien ne santuokoje gyvena šimtai, tūkstančiai porų – didelės jų dalies negalėtume pavadinti kitaip nei šeima. Todėl turime gerbti šių žmonių pasirinkimą ir užtikrinti jiems pilnavertį gyvenimą bei pagrindines teises, analogiškas toms, kurias turi santuokoje gyvenančios poros. Nematau pagrindo sau leisti šią visuomenės dalį diskriminuoti. Jokie politikai jiems negali nurodinėti, kaip gyventi“, – teigė D. Kuodytė.
Palaiko ir socialdemokratai
Liberalė D.Kuodytė primena, kad dabar Lietuvos teisinėje sistemoje, skirtinguose įstatymuose vartojamos tokios sąvokos kaip „sutuoktiniai“, „sugyventiniai“, „partneriai, kurie gyvena įregistravę partnerystę“, „asmenys, kurie yra sudarę susitarimą tuoktis“, tačiau registruota partnerystė Lietuvoje nėra įteisinta ir realiai neveikia.
2011 m. rugsėjo 28 d. Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo, be kita ko, buvo pabrėžta, kad pagal Konstituciją yra saugomos bei ginamos ir kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos, tarp jų – santuokos nesudariusių vyro ir moters bendras gyvenimas, kuris grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, kurios yra konstitucinių motinystės, tėvystės ir vaikystės institutų pagrindas.
Naująjį įstatymo projektą dėl registruotos partnerystės parašais parėmė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai D.Kuodytė, Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius ir Šarūnas Gustainis, taip pat – Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė, frakcijos nariai Marija Aušrinė Pavilionienė, Birutė Vėsaitė, Giedrė Purvaneckienė ir Juras Požėla.
Ministras sakė „ne“
Anksčiau kitas socialdemokratas teisingumo ministras Juozas Bernatonis yra sakęs, kad Lietuva nepaseks Estijos pavyzdžiu ir neįteisins homoseksualų partnerystės bent jau tol, kol jis vadovaus ministerijai.
„Tai labai reti, atskiri reiškiniai, sakyčiau, statistika tą rodo. Mes pirmiausia turime sureglamentuoti tuos dalykus, kure yra svarbiausi. Aš manau, kol aš būsiu ministru, apie tai nebus kalbama. (…) Tiesą pasakius, didelės problemos šiuo klausimu nematau“, – LNK žinioms sakė J.Bernatonis.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė užpernai vasarį taip pat yra išsakiusi nuomonę, kad diskusija apie homoseksualų partnerystę Lietuvoje yra „labai ankstyva“.
Lietuvos notarų rūmų pernai atlikta apklausa rodo, kad homoseksualų partnerystės įteisinimui pritaria 7 proc. lietuvių, neigiamai šiuo klausimu pasisako beveik 80 proc. respondentų.
A.Butkevičius: tai nėra partijos pozicija
Ministras pirmininkas socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius sako nepritariantis grupės parlamentarų siūlymui įteisinti vienos lyties asmenų partnerystę.
Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius (Kapeksas nuotr. wikimedia coommons)
„Ne, aš turiu savo nuomonę, kurią esu išsakęs ne vieną kartą. Ačiū“, – žurnalistams Vyriausybėje atsakė premjeras, paklaustas, ar palaikytų projektą.
Pasak A.Butkevičiaus, penki socialdemokratai, parašais parėmę partnerystės įteisinimą, neatspindi visos partijos pozicijos.
„Tai nėra oficiali (socialdemokratų pozicija) ir aš manau, kad frakcijoje šitas klausimas bus svarstomas“, – kalbėjo premjeras.
O Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė sakė nesusipažinusi su projekto, todėl negalinti jo komentuoti.
Paramą projektui išsakė sveikatos apsaugos ministrė socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė.
„Aš pritarčiau“, – BNS sakė ji.
„Manau, kad laikas diskutuoti, nes stebint kas vyksta – viena, kita trečia ES valstybė priima tokius sprendimus ir netgi sprendimus, kurie yra aštresni. Tiktai draudimais mes nieko nepasieksime. Tikrai turime vienalyčių sugyventinių, kurie gyvena faktinėse porose“, – pridūrė ministrė.
V.Simonko: Diskusija dėl homoseksualų partnerystės nebebus tabu
Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko antradienį pasveikino grupės parlamentarų siūlymą įteisinti vienos lyties asmenų partnerystę, sakydamas, kad šis žingsnis paskatins diskusijas apie kartu gyvenančių homoseksualų teises.
„Įstatymai ne taip paprastai skinasi kelią, bet pats įstatymo pateikimas paskatins diskusijas pozityviąja prasme, ir aš manau, kad tabu šiuo klausimu daugiau nebebus“, – BNS antradienį sakė V.Simonko.
Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos šalių, „kur iki šiol šis klausimas nebuvo net svarstomas“.
„Įstatymo pateikimas yra savotiška revoliucija kai kuriose parlamentarų galvose. Manau, kad ši revoliucija užkrės ir kitus parlamentarus pozityviąja prasme“, – sakė V.Simonko.
Pasak jo, kartu gyvenančios homoseksualios poros, kurių statusas teisiškai nepripažįstamos, negali pasinaudoti daugybe galimybių, kurios prieinamos sutuoktiniams, pradedant paveldėjimu ir baigiant informacijos teikimu gydymo įstaigose įvykus nelaimei.
Politologai: Seimas nesiryš įteisinti
Politologai prognozuoja, kad Seimas nepritars devynių parlamentarų siūlymui įteisinti vienos lyties asmenų partnerystę, nes visuomenės nuomonė tam kol kas yra nepalanki.
„Atsižvelgiant į tai, kokios yra visuomenės nuomonės, didžioji dalis Seimo narių, manau, kad nesutiks su tomis pataisomis“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Tomas Janeliūnas.
Vytauto Didžiojo universiteto Politikos ir diplomatijos fakulteto politologas Rytis Bulota pritaria, kad balsavimas turbūt bus neigiamas, tačiau jis pabrėžė, kad paramą galėtų padidinti šio klausimo vertinimas geopolitine prasme, demonstruojant Lietuvos paramą Vakarų vertybėms.
„Jeigu mes siekiame parodyti, kad kardinaliai skiriamės nuo Rusijos, neturime nieko bendro, tai tokio įstatymo priėmimas akivaizdžiai parodytų, kur Lietuva yra, kokioje vertybinėje erdvėje ji save mato“, – BNS sakė R.Bulota.
