Skaitinys

Donna Haraway: pasakojimai žemiškojo išlikimo labui

Šeštadienį Šiuolaikinio Meno Centre vyks „Nepatogaus kino“ seansas „Donna Haraway: pasakojimai žemiškojo išlikimo labui“.  Po filmo peržiūros festivalis kartu su Nacionaline emancipacijos diena kviečia į diskusiją „Donna Haraway: kas po feminizmo?“.

Filmo „Donna Haraway: pasakojimai žemiškojo išlikimo labui“ stop kadras.

Donna Haraway yra profesorė-emeritė Kalifornijos Santa Kruz universitete. (1) Įgijusi zoologijos ir filosofijos diplomą, Haraway plėtė savo mokslinės karjeros horizontą dirbdama skirtinguose universitetuose Europoje ir Amerikoje, kur dėstė Moterų Studijas, Feminizmo teoriją ir Techno-mokslą. 2000 metų rugsėjį Haraway buvo apdovanota aukščiausiu garbės laipsniu, kurį suteikė Socialininių mokslų studijų visuomenė – J. D. Bernal apdovanojimą už gyvenimo nuopelnus mokslui.

Ji užkariavo publiką savo drąsiomis įžvalgomis, akademiniu kurioziškumu, kandžiu humoru, pavergiančiais pasakojimais ir vaizduote. Šis derinys pakerėjo ir privertė įsiklausyti tiek akademinę bendruomenę, tiek populiariąją kultūrą. Haraway yra avangardinė mokslininkė visomis prasmėmis: ji skina kelią tame, kaip mes galime permąstyti savo santykį su savimi, kitomis būtybėmis (tiek organinėmis, tiek mechaninėmis) bei aplinka bendrai.

Kiborgai ir kiti minties eksperimentai

Vienas labiausiai cituotinų Haraway minties eksperimentų, padaręs įtaką feminizmui, mokslo studijoms ir Kritinei Teorijai yra Kiborgų Manifestas. (2) Dėl savo akademinio originalumo, ši esė tapo daugumos universitetų programų integralia dalimi. Nors apie žmonijos ateities scenarijus dažnai linkstame galvoti su baime ir nerimastingumu, Donna Haraway pertraukia tokias distopines ateities spekuliacijas. Vietoj svarstymų, kokios strategijos padės mums išlikti laisviems visagalių mašinų laiku, Kiborgų Manifesto autorė tikina, kad kiborgas yra išeities taškas siekiant visuotinės emancipacijos.

Pasitelkdama kiborgo metaforą Donna Haraway kviečia mus užmesti akį į visuomenę, įkūnijančią humaniškumą par excellence. Kiborgai – tai belyčiai, berasiai, taikesni bei kolektyviškesni sufabrikuoti mašinų-organizmų hibridai. Naujoji būtybių versija yra apjungta bendro žinojimo ir todėl išsyk mato abi perspektyvas, yra beprecedenčiai empatiška, atsisako Vakarų humanistinių konceptų ir skatina atitolti nuo kūniškojo pasaulio, panirti į subjektyvumo nykimą.

Mes turime ko išmokti iš Haraway piešiamos ateities, kurioje klesti kiborgai. Savo vizijoje profesorė pateikia feministinę kritiką esamam status quo bei demaskuoja rasistinę, seksistinę, kapitalistinę, gamtą aproprijuojančią Vakarų politikos ir mokslo tradiciją. Tradiciją, kuri visomis išgalėmis gina sukonstruotas ribas: tarp vyro ir moters, gamtos ir žmogaus, mašinos ir gyvybės, viešo ir privataus. Tuomet kiborgų vizija pasiūlo išeitį iš dualizmų labirinto, kuriame mes sau ydingai paaiškiname savo kūnus ir įrankius. (3) Ribos trukdo mums būti empatiškiems ir pasiekti aukštesnį žmogiškumo lygmenį, todėl manifeste Haraway švenčia ribų triuškinimą ir iškviečia ant kilimėlio atsakingus už jų kūrimą. (4)

Kaip jau galima įtarti, manifestas iš tiesų kalba ne apie mašinas, bet apie mus – žmones. Kiborgo metafora išryškina esencializmo problemą – daugelis savybių, kurios yra inerciškai priskiriamos vyrams arba moteris kaip natūralios, iš tiesų yra teorijų sukonstruotos ir sufabrikuotos. Ir jei mes, kaip kiborgai, gautume teisingus įrankius, visi galėtume būti perkonstruoti. Kartu įgiję prieigą prie informacijos, jos apdorojimo ir nepriklausomų kontrolės mechanizmų, taptume iš ties autonomiškais ir laisvais. O atsisakę tarpusavio poliariškumo, ilgainiui sužlugdytume ir vidines hierarchijas. (5)

Haraway įtaka nesibaigia ties cyber-feminizmu – jos akademinė ambicija žengia toliau. Šalia Kiborgų Manifesto, Haraway aktyvizmas pasireiškia kitose mokslo disciplinose: biologijoje („Primate Visions; The Companion Species Manifesto: Dogs, People and Significant Otherness“; „When Species Meet“); techno-moksle ir feminizme („Situated Knowledges: The Science Question in Feminism and the Privilege of Partial Perspectives“) ir kt. Nors darbai gali būti priskiriami skirtingoms mokslo disciplinomis, jie visi nuosekliai sugula autorės misijoje griauti Vakarų dualistiniame pasaulio organizavime įsišaknijusį mąstymą binarinėmis reikšmėmis. „Pasaulis yra ne toks paprastas ir tvarkingas“ – juokiasi Donna. Ir jeigu norime jį sutvarkyti, turime suvokti pasaulį visame jo kompleksiškume. (6)

Speculative Fabulation: pasakojimų galia gydant pasaulį

Pati autorė savo mokslinę veiklą ir filosofiją apibendrina pasitelkdama „S. F.“ akronimą. Į jį profesorė sudeda tokius branduolinius savo darbo konceptus, kaip mokslinė fantastika (angl. science fiction); virvinės figūros (angl. string figures) ir iki šiol (angl. so far). Tačiau, kaip pati Haraway teigia, „Mano darbas prasiveržia būtent tada, kai rimtai taikau spekuliacinius pasakojimus.“ (7) Spekuliacinis pasakojimas (pranc. speculative fabulation) yra centrinis konceptas profesorės darbuose. Tai yra tokia „pasakojimo rūšis, kuri leidžia atskleisti naujus pasaulius sukeliant apetitą galimybei: kas galėjo ir kas dar gali nutikti.“ (8) D. Haraway pateikia minties eksperimentus ir kviečia pasitelkti vaizduotę, kad kartu galėtume tiesti tiltus tarp vyrų ir moterų, gyvūnų ir žmonių, gamtos ir kultūros. Mokslininkė pasakojimuose apjungia biologiją, aktyvizmą ir meną, kad išprovokuotų nuostabos jausmą ir įkvėptų savo auditoriją kontempliavimui apie tai, kaip atrodytų geresnis pasaulis: Kokia bus žmonija kiborgų pilnoje ateityje? Kaip mes galime susitapatinti su kitomis žemės gyvybėmis? Kaip atrodys pasaulis nusiaubtas ekologinės katastrofos?

Būtent ekologinės katastrofos klausimas tapo Haraway pastarosios veiklos ašimi. Mokslininkė perspėja mus, kad „šios planetos simbiozė nėra antropocentriška“ (9) ir vis dėlto dalis žmonijos gyvena, gamina ir vartoja resursus nepaisydami šios tiesos. Pertekliumi grindžiamas vartojimas ir gamtos instrumentalizacija kelia egzistencinę grėsmę tiek žmonijai, tiek kitoms gyvybėms ir aplinkai. Haraway tikisi įkvėpti darnų gyvenimą sužalotoje planetoje ir tam ji vėl pasitelkia spekuliacinius pasakojimus, persipynusius su biologine analize. Šį sykį profesorė peržengia mediumų ribas ir savo idėjas perkelia į filmo formatą.

Dokumentiniame filme „Donna Haraway: pasakojimai žemiškojo išlikimo labui“ pristatomos svarbiausios profesorės idėjos. Filmo ambicija – įkvėpti „mokslinį rūpestį“ sužalotai planetai pasitelkiant aukščiau pristatytus spekuliacinius pasakojimus. (10) Dokumentika atskleidžia, kaip Haraway žengia toliau feminizmo, sugretindama ne tik vyrūs ir moteris, bet ir žmoniją su gamta. Filmas atskleidžia mūsų ir kitų gyvūnų rūšių kontaktines zonas ir taip primena, kad gyvybė žemėje yra stipriai tarpusavyje susijusi. Haraway balsas lydi mus, mums peržengiant disciplinų, identitetų ir kategorijų ribas tam, kad, įžvelgtume gydomąją galią turintį vienį.

Diskusija „Donna Haraway: kas po feminizmo?“ vyks spalio 13 d., 16 val. Įėjimas – auka nuo 1 ct.

1. Monoskop, “Donna Haraway”, 2018 <https://monoskop.org/Donna_Haraway>
2. Glazier, Jacob W. “The Wiley Blackwell Encyclopedia of Gender and Sexuality Studies”, John Wiley & Sons, 2016
3. Haraway, Donna, “A Cyborg Manifesto: Science, Technology, and Socialist-Feminism in the Late Twentieth Century”. Simians, Cyborgs and Women: The Reinvention of Nature, Routledge, 1990, 149–181.
4. Haraway, Donna (1990). “A Cyborg Manifesto: Science, Technology, and Socialist-Feminism in the Late Twentieth Century”. Simians, Cyborgs and Women: The Reinvention of Nature, Routledge, 1990, 149–181.
5. Kunzru, Hari, “You are Cyborg”, Wired, 1997 <https://www.wired.com/1997/02/ffharaway>
6. Haraway, Donna, “A Cyborg Manifesto: Science, Technology, and Socialist-Feminism in the Late Twentieth Century”. Simians, Cyborgs and Women: The Reinvention of Nature, Routledge, 1990, 149–181.
7. Haraway, Donna, „Making Oddkin: Story Telling for Earthly Survival“, paskaita Yale Universitete <https://www.youtube.com/watch?v=z-iEnSztKu8&t=4555s>, 2017
8. Fabien, “Speculative Fabulation”, Fabbula, Issue 2 <https://fabbula.com/speculative-fabulation-word/>
9. Stuhr-Rommereim, Helen and Day, Meagan, “Intellectual Infection: A Conversation About Donna Haraway”, Full-Stop, 2012 <http://www.full-stop.net/2012/12/06/features/meaganhelen/intellectual-infection-a-conversation-between-helen-stuhr-rommereim-and-meagan-day-with-donna-haraway-in-absentia/>
10. Yale paskaita: Donna Haraway, „Makinf Oddkin: Story Telling for Earthly Survival“, 2017 <https://www.youtube.com/watch?v=z-iEnSztKu8&t=4555s>

Komentarai (0)
Susiję straipsniai