Aktualijos

Kas yra masinis sekimas? (#MeAndMyRights)

Masinis arba tralinis sekimas pastaruoju metu vis dažniau papuola į žiniasklaidos akiratį. Tačiau norint žinoti, kodėl jis yra blogai, reikia žinoti, kas tai yra.

Dávid Szebenyi, liberties.eu iliustracija.

Trumpai tariant, masinis sekimas apima veiksmus, kuriais valdžios institucijos renka milžiniškus informacijos kiekius apie tai, ką daugybė žmonių internete daro su savo telefonais, kompiuteriais ar kitomis išmaniosiomis priemonėmis. Kartais vykdydama tyrimą policija jau turi sąrašą įtariamųjų, kurie, remiantis turima medžiaga, gali būti nusikaltę. Bandydami gauti šios medžiagos, pareigūnai gali slapta klausytis įtariamojo pokalbių, greta jo namų ar darbo vietos įrengti kameras, sekti ar skaityti jo žinutes bei el. laiškus. Tai – tikslinis sekimas, jo tikslas yra konkrečia nusikalstama veika įtariami konkretūs asmenys. Jei yra nustatyti tinkami saugikliai, užtikrinantys, kad valdžios institucijos savo įgaliojimais naudojasi tik gaudydamos tikrai nusikaltimais ar terorizmu įtariamus asmenis, žmogaus teisių teisės normos leidžia tokiu būdu riboti asmenų privatumą. Tikslinis sekimas – labai efektyvus būdas medžiagai rinkti, tačiau įtariamųjų priežiūra reikalauja daug darbo ir lėšų.

Priešingai nei tikslinis sekimas, masinis sekimas nesitaiko į konkrečius asmenis. Masinis sekimas dar kartais vadinamas netiksliniu arba dragnet (liet. traliniu) sekimu. Tai – šimtų tūkstančių ar milijonų informacijos dalelių rinkimas apie šimtų tūkstančių ar milijonų žmonių veiklą kurioje nors šalyje. Pavyzdys – visi iš Ispanijos į Jungtinę Karalystę siunčiami el. laiškai, visi telefono skambučiai iš JAV į Prancūziją, visos žmonių lankytos svetainės. Kartais šią informaciją surenka ir saugumo tarnyboms perduoda telefono arba interneto paslaugų teikėjai. Kartais ją tiesiai iš telefono ir interneto ryšių renka pačios saugumo tarnybos.

Iš esmės masinis sekimas reiškia, kad visa tai, ką sakote telefonu, naršote internetu, skaitote ar rašote el.paštu/SMS, dalinatės socialiniuose tinkluose („Facebook“, „Twitter“ ir kt.) ar lankote turėdami mobilųjį telefoną nėra privatu. Žvilgtelkite į šią svetainę, kuri parodo, kaip telefono ryšio teikėjai gali gyvai stebėti ir nuolatos registruoti jūsų buvimo vietą. Renkama ir saugoma informacija apie viską, ką darote su kompiuteriu, planšete ar mobiliuoju telefonu. Ši informacija prieinama telefono ir interneto paslaugų teikėjams, kurie ją saugo savo duomenų bazėse. Ji taip pat prieinama visiems, kurie gali pasinaudoti tomis duomenų bazėmis. Ši kategorija apima saugumo tarnybas, tačiau kartu ir hakerius bei užsienio šnipus, kurie neteisėtai įsilaužia į šias duombazes.

Masinis sekimas kelia didžiulių problemų mūsų privatumui. Internetas figūruoja beveik visoje mūsų veikloje: perkant daiktus, tvarkant finansus, skaitant žinias, mėgaujantis hobiais, bendraujant su pasauliu, draugais ir kolegomis, advokatais, gydytojais bei psichologais, dirbant ar keliaujant. Atsiranda vis daugiau kasdienių išmaniųjų įrenginių, kaip buitinė technika ar net automobiliai, kurie jungiasi prie interneto ir kaupia informaciją apie mus. Internetas tapo neatsiejamas nuo mūsų gyvenimo. O masinio sekimo sistemos leidžia stebėti visą mūsų veiklą elektroninėje erdvėje. Masinis piliečių sekimas beveik visai sugriovė bet kokias pretenzijas į privatumą, kas skaudžiai atsiliepė demokratijai. Jei norite sužinoti daugiau apie internetu vykdomą stebėseną, kviečiame užsukti į šią informatyvią svetainę.

Jei norėtumėte gauti daugiau informacijos arba susipažinti su aptarta medžiaga ir tyrimais, kviečiame žvilgtelti į mūsų ataskaitą „Saugumas per žmogaus teises“.

liberties.eu

Komentarai (0)
Susiję straipsniai