Kodėl bijome musulmonų?

Lietuvoje gyvenantys musulmonai sudaro 0,1 proc. šalies gyventojų, tad daugelis lietuvių jų nėra pažinę. Tačiau beveik pusė lietuvių – 45 proc. sako nenorintys turėti kaimyno musulmono. Musulmonai Lietuvoje yra antra labiausiai nemėgstama etninė-religinė grupė po romų. Kas tai lemia ir kaip tai pakeisti?

Pasak vieno iš aktyviausiai migraciją Lietuvoje tiriančių ekspertų sociologo dr. Karolio Žibo, lietuvių nepasitikėjimas musulmonais kyla dėl išorės faktų. Pasaulyje įvykus teroro atakai, automatiškai prastėja požiūris į Lietuvoje gyvenančius musulmonus, nors jie su atakomis neturi nieko bendra. Taip atsitiko ne tik po pastarųjų metų teroro išpuolių, bet ir po Rugsėjo 11-osios atakos.

Siūlo atsieti terorizmą nuo religijos

K. Žibas siūlo ne tik nesieti Lietuvoje gyvenančių musulmonų su kitur įvykstančiomis atakomis – jis apskritai kviečia atsisakyti sieti terorizmą su religija. Jo manymu tikrosios terorizmo priežastys yra politikoje:

K. Žibas, Bertos Tilmantaitės, multimedijų agentūra „Nanook“ nuotr.

„Jeigu pažiūrėsite į absoliučią daugumą vaizdo įrašų, kurie yra padaryti teroristų, po visų sprogimų yra aiški žinutė: „Jeigu jūs rengiate karinę invaziją į Artimuosius Rytus ir kitus kontinentus, galite tikėtis to paties“. Teroro aktai neturi nieko bendro su islamu kaip religija.“

Lietuvoje neigiamas visuomenės požiūris į musulmonus yra susijęs ir su žiniasklaidoje pateikiama informacija, kuri, anot K. Žibo, dažnai būna stereotipiška.

„Jeigu pažiūrėsite, kokia žinutė ėjo 2015-2016 m. per Lietuvos žiniasklaidos priemones, pamatysite labai tendencingą informaciją: „Jauni vyrai okupuoja ES“. Bet nereikia būti analitiku, kad įsijungtum Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisariato puslapį ir pamatytum, kad absoliuti dauguma pabėgėlių yra vaikai ir moterys. Tiesiog jie keliavo skirtingomis grupėmis.“

Sociologas pastebi, kad neigiamos nuostatos musulmonų atžvilgiu Lietuvoje bent jau kol kas nepereina prie veiksmų – kas įvyko kaimyninėse šalyse.

„Šiandien Lietuvoje turime neblogą situaciją lyginant su Lenkija, Čekija, Slovėnija, Slovakija ir Vengrija. Neapykantos kalbos yra, pavyzdžiui, internete – bet ji nepereina į neapykantos nusikaltimus. Tokių nusikaltimų Lietuvoje įvyksta, bet mastai nėra tokie kaip Čekijoje, Vengrijoje ir kitose šalyse. Ten neapykantos nusikaltimai yra kasdienė problema“, – sako K. Žibas.

Nematome musulmonų kaip asmenybių

Dr. Ieva Koreivaitė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute dėsto kursą „Islamas globaliame pasaulyje“. Irane studijavusi mokslininkė pastebi, kad esame linkę išskirti tik vieną musulmonų bruožą – religiją, ir nematome musulmonų kaip kompleksinių asmenybių.

„Tarsi jeigu žmogus yra musulmonas, tai yra jo svarbiausia savybė. Bet galbūt pirmiausia jis save apibūdintų kaip verslininką, metalo muzikos klausytoją, gero maisto mylėtoją. Tačiau mes jį vis tiek dažnai identifikuojame visų pirma kaip musulmoną. Tai yra problemiškas matymas.“

Jeigu susiejame islamo religiją su terorizmu, tai, anot mokslininkės, reiškia, kad mes pasitikime teroristų žodžiais. „Radikalai atlieka smurtinį veiksmą ir pasako, kad jį atliko islamo vardu – ir mes jais patikime. Patikime, kad iš tikrųjų islamas juos paskatino tai padaryti. Mes pasitikime Osamu bin Ladenu, Abu Musab al Zarqawi, Abu Bakr al-Baghdadi ir kitais džihadistinio islamo atstovais. Toks pasitikėjimas turėtų būti išgyvendintas.“

I. Koreivaitė, Mindaugo Drigoto, multimedijų agentūra „Nanook“ nuotr.

Pasak I. Koreivaitės, stereotipiško požiūrio į islamą ir musulmonų baimės šaknų reikia ieškoti lietuviškoje švietimo sistemoje, kuri neskatina plačiau pažinti pasaulio.

„Kas yra išsilavinęs žmogus Lietuvoje? Vien iš brandos egzaminų matosi, kad labai svarbu žinoti Lietuvos istoriją, matematiką, lietuvių kalbos gramatiką. Bet beveik nėra klausimų apie užsienio kultūras, tradicijas. Norint būti išsilavinusiu žmogumi Lietuvoje, neprivalu to žinoti. Tai yra parapijinio mąstymo liekana mūsų švietimo sistemoje.“

Ar musulmonai pakeis Europą?

PEW tyrimų centro duomenimis, per pastaruosius 6 metus musulmonų skaičius Europoje padidėjo penkiais milijonais, musulmonai Europoje šiandien sudaro 5 proc. gyventojų. Skaičiuojama, kad 2050 m. jie sudarys 11 proc. Dalį europiečių tai gąsdina. Ar pagrįsta baimė, kad islamas pakeis Europą?

„Ko mes bijome – ar kad musulmonai pakeis Europą į blogąją pusę, ar kad iš viso pakeis? Panašu, jog baiminamasi, kad iš viso pakeis. Europa ir pasaulis nestovi vietoje, vyksta nuolatinė apytaka. Tad negalime nuraminti žmonių, kurie bijo pokyčių iš esmės“, – sako I. Koreivaitė.

Ar pokyčiai bus į blogąją pusę? „Nemanyčiau“, – sako mokslininkė. „Daugelis musulmonų, kurie atvyksta, yra kultūrinai musulmonai. Daugelis jų praktikų neasocijuojamos su tradiciniu islamu. Į Europą atkeliauja žmonės, turintys įvairiausius įsitikinimus, priklausantys skirtingoms religijoms ir kultūroms. Manau, kad musulmonai nėra ta grupė, kurios reikėtų bijoti.“

Išgirskite visą garsinį pasakojimą tema „Mano kaimynas musulmonas NYLA podkaste:
I dalis: https://nanook.lt/podcast/mano-kaimynas-musulmonas-dalis/
II dalis: https://nanook.lt/podcast/mano-kaimynas-musulmonas-ii-dalis/

Epizodus parengė multimedijų agentūra „Nanook“ kartu Lietuvos žmogaus teisių centru.