Skaitinys

Smurtas artimoje aplinkoje: ką sužinome iš žiniasklaidos?

Ne paslaptis, kad šiandien žiniasklaida daro didelę įtaką vyraujančiai visuomenės nuomonei ir pažiūrų formavimui. Kai kas galvoja, jog visuomenei ji perteikia tiesą ir nušviečia faktus, tačiau netinkamai naudojant šią priemonę kyla rizika sukurti ir neigiamą poveikį.

Žiniasklaida, asociatyvi iliustracija, nea.gov.sg

Jis gali pasireikšti stereotipų apie socialines problemas įtvirtinimu arba tam tikrų socialinių grupių atskirtimi. Žiniasklaidai paprastai priskiriame du vaidmenis: tiesos skleidėjos ir nuomonės formuotojos. Šiuo straipsniu nagrinėjamas žiniasklaidos kaip nuomonės formuotojos vaidmuo, t. y. kaip visuomenės informavimo priemonės formuoja visuomenės nuomonę apie smurtą artimoje aplinkoje pateikdamos vienus faktus ir nutylėdamos kitus.

Kuo svarbus žiniasklaidos vaidmuo?

Pastaruosius dvejus su puse metų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Lygių galimybių plėtros centras ir socialinės reklamos agentūra „Nomoshiti“ vykdė projektą „Stop smurtui prieš moteris: nuo sąmoningumo didinimo iki nulinės tolerancijos aukų kaltinimui“. Projekto pradžioje Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakyta visuomenės nuomonės apklausa apie smurtą artimoje aplinkoje parodė: 95% lietuvių sutiko, kad „reikia palaikyti moteris norinčias nutraukti santykius/ išsiskirti su smurtaujančiu vyru“, bet tuo pat metu 51% galvojo, kad „vyrų smurtą patyrusios moterys žinojo į kokius santykius veliasi“, 53% – kad „moterys dažnai pačios išprovokuoja smurtą“.

Pasak Lygių galimybių kontrolierės A. Skardžiuvienės, žiniasklaidos vaidmuo kovoje su smurtu artimoje aplinkoje yra ypač didelis: „Tarnyba inicijavo apklausą, po kurios paaiškėjo, kad net pusė Lietuvos gyventojų sutinka su nuomone, jog moterys, patiriančios savo vyrų arba partnerių smurtą, yra pačios dėl to kaltos. Šią klaidingą tendenciją būtina keisti, o etiškai, profesionaliai ir atsakingai pateikta informacija gali labai prie to prisidėti – ne tik mažinti nukentėjusiųjų stigmą, bet ir paraginti kreiptis pagalbos“, – teigė ji.1

Todėl nuo 2018 m. sausio iki 2019 m. metų rugsėjo buvo vykdoma žiniasklaidos stebėsena, kurios metu fiksuota, kaip visuomenės informavimo priemonės Lietuvoje aprašo smurto artimoje aplinkoje atvejus. Įžvalgos patvirtina: nemažai atvejų smurtas artimoje aplinkoje pateikiamas netiksliai ir neetiškai, formuojant klaidingus visuomenės įsitikinimus, gilinant egzistuojančius mitus ir stereotipus. Taip toliau prisidedama prie smurtą patyrusių ir patiriančių moterų kaltinimo dėl patirto smurto, kuris, savo ruožtu, lemia moterų nenorą kreiptis pagalbos, nes jos gauti paprasčiausiai nesitikima.

Įžvalgos atlikus analizę

Pirmiausia buvo pastebėta, kad smurtas prieš moteris artimoje aplinkoje žiniasklaidos kanaluose neretai pavaizduojamas kaip incidentas arba konfliktas, t. y. kaip tarpusavio santykių barnis, kuris yra situacinis (t.y. kilęs „čia ir dabar“). Pavyzdžiui, vienoje publikacijoje aprašomas įvykis, kada vilnietis stipriai suspardė sugyventinę. Straipsnio autoriai, nors ir rašo, kad moteris patyrė smurtą anksčiau, vis vien dabartinę situaciją įvardina kaip vieną iš daugelio konfliktų: ,,Nukentėjusioji teigė, kad į namus grįžęs neblaivus sugyventinis nieko nesakęs spyrė jai į galvą, dėl to ji parkrito ant žemės. Sužvėrėjęs vyriškis moterį pradėjo spardyti kojomis, smūgiavo apie 80 kartų, labiausiai žalojama buvo nelaimėlės galva. Taip pat moteris teigia, kad ją mušdamas mylimasis sakė, jog ją dar ir užmuš. Pasak moters, dėl patirto didelio skausmo ji prarado sąmonę, o atsibudusi mylimojo neberado. Pasirodo, kad jis išėjo toliau gerti pas kaimyną. <…> Vyriškis prieš moterį smurtauja ne pirmą kartą. Už tai jis jau sėdėjo įkalinimo įstaigoje ir visai neseniai, prieš mėnesį, išėjo į laisvę. Pasirodo, kad ši pora yra stipriai pavartojanti alkoholinius gėrimus, išgertuvių metu tarp jų dažnai kyla konfliktai.“2 Smurtą artimoje aplinkoje pavadinę tarpusavio santykių aiškinimusi, žurnalistai taip prisideda prie sisteminio smurto atvejų priskyrimo epizodinio smurto kategorijai. Tai yra labai pavojinga, kadangi šie smurto pobūdžiai iš esmės labai skiriasi ir skiriasi jiems spręsti reikalingos intervencijos, potencialus atsakas, atsargumo, apsaugos ir kitos reikalingos priemonės. Sisteminio smurto atvejais egzistuoja milžiniškas galios disbalansas tarp kontroliuojančio smurtautojo ir smurtą patiriančio asmens, o taip pat visuomet sistemingai smurtauja tas pats asmuo. Tuo tarpu, konflikto atvejais smurtas gali būti inicijuojamas bet kurio iš dviejų asmenų, o galios prasme abu jie paprastai būna lygiaverčiai,

Dažnai visuomenė yra klaidinama, nes aprašant įvykio aplinkybes visuomenei gali būti pasiųsta žinutė, kad abu asmenys (ir smurtautojas, ir nukentėjusioji) vienodai atsakingi dėl to, kas nutiko, nepaisant nelygiaverčio asmenų galios santykio. Pavyzdžiui, straipsnyje apie policijos patrulio smurtavimą prieš sugyventinę pabrėžiama, kad moteris buvo neblaivi ir vartojo vaistus nuo depresijos. Tekste bandoma atsakomybę perkelti nukentėjusiajai: „Išklausius abiejų versijų dėl to, kas įvyko, ir priėmus iš abiejų vienas kitą smurtu kaltinančius pareiškimus, abiem pareikštas toks pats įtarimas – dėl fizinio skausmo sukėlimo. Ji teigė, kad pajuto grėsmę sėdėdama tąnakt prie kompiuterio. Esą šešėlis ekrane parodė, kad sugyventinis artėja prie jos su peiliu. Todėl, nieko nelaukusi, ir spyrė jam. Tai pasiteisino, nes peilis iš vyriškio rankų buvo išmuštas. Tada jis trenkė porą kartų jai per veidą, o, pradėjus šauktis pagalbos, puolė ir smaugti. Vos buvo paleista, moteris teigia surinkus telefono numerį 112. Tačiau jos parodymus dėl patirto smurto dar turi patvirtinti teismo medicinos ekspertai. Kol kas jais tikėti, žinant, kad išsikvietusioji policiją vartoja vaistus nuo depresijos, tačiau, nepaisant to, – ir alkoholį, neskubama.“3 Iš pateiktų aplinkybių, matomi keli dalykai: (1) vyro ir moters skirtingos galios pozicijos („policijos patrulis“ ir „sugyventinė“); (2) prielaida, kad moters elgesiui įtaką galėjo daryti kiti veiksniai (depresija, alkoholis), dėl to moters įvykių versija skubama abejoti. Tikėtina, kad tai galėjo būti ne konflikto situacija, o ilgai kęsto sisteminio smurto pasekmės – gynybinio smurto išraiška. Gynybinis moters smurtas gali būti kaip išraiška ilgai kentėto partnerio smurto (psichologinio, fizinio, seksualinio, ekonominio), todėl vertinant besiginančiojo veiksmus idealu būtų įvertinti ilgesnį vyro ir moters tarpusavio santykių laikotarpį, nei tik tą, per kurį užfiksuotas smurto protrūkis.

Net ir tais atvejais, kai moteris kalba apie santuokoje patirtą nuolatinį, sistemingą psichologinį ir fizinį sutuoktinio smurtą, publikacijos autoriai dėmesį linkę sutelkti į vieną išskirtinį smurtinį įvykį. Pavyzdžiui, straipsnyje dainininkė Gintarė Karaliūnaitė mini, kad interviu sutinka duoti iš baimės. Jame moteris atskleidė, jog sutuoktinis, su kuriuo ji jau nebegyvena, ne kartą bandė jėga patekti į jos namus, be to, moteris nuolat jaučia nerimą, kad vyras jėga atims vaiką ir išsiveš į užsienį. Būtent tokie ir panašūs įvykiai parodo, kad prieš moterį yra naudojamas sistemingas psichologinis smurtas, gąsdinimas ir bauginimas – veikos, už kurias sisteminio smurto prieš moteris atvejais smurtautojui turėtų grėsti baudžiamoji atsakomybė. Tačiau abejotina, ar straipsnio autorius įvertina šių įvykių poveikį nukentėjusiajai, nes tolimesnėse eilutėse pabrėžia tik po to įvykusi fizinį smurtą: „tai buvo palyginti tik nekaltas epizodas palyginus su vėlesniu nutikimu, kuomet per kilusį konfliktą sutuoktinis ėmė ją smaugti – iš jo glėbio moteris ištrūko tik per laimingą atsitiktinumą.“4 Taigi, sisteminio smurto protrūkis, pasireiškęs fiziniu smurtu, pavadinimas „konfliktu“.

Galiausiai buvo pastebėta, jog atvejui aprašyti naudojami žodžiai „tariamai“, „neva“, „esą“ yra kuriama abejonė nukentėjusiosios adekvatumu bei visos situacijos tikrumu. Skaitant straipsnį apie Seimo narės Virginijos Vingrienės patirtą smurtinį protrūkį, informacija dėliojama taip, kad skaitytojas kvestionuotų visų įvykių tikrumą „Neva per kilusį ginčą vyras žmoną pastūmė, trenkdamas ranka į petį. <…> Skyrybų prašymas pastarajam pateiktas dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl ko kilo galimai smurtu pasibaigęs ginčas“.5 Kaip pati V. Vingrienė teigė, policijos pareigūnai šį įvykį „laiko tik privačiu šeimos reikalu. Į mano pranešimą apie smurtą policija sureagavo. Bet, kai atvykau į apklausą Vilniaus rajono policijos komisariate, buvo pasakyta, maždaug, tokias problemas galite patys išspręsti, neįtraukiant policijos.“ Kitame portale, kuriame taip pat buvo informuota apie V. Vingrienės kreipimąsi į policiją, į akis krito bene pusė publikacijos skirta moters biografinių detalių, darbinės patirties ir pomėgių aptarimui, tuo tarpu, jokių detalių apie įtariamąjį smurtu pateikta nebuvo. „V.Vingrienė yra Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė. Seimo narė biografijoje nurodo, kad jos vyras – Linas Vingras, pora augina dukrą ir sūnų. <…> Moters biografijoje nurodoma, kad prieš patekimą parlamentą 2016 m. ji dirbo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje ir ėjo vyresniosios specialistės pareigas. <…> Jos išvardyti pomėgiai: skaitymas, filosofija, karatė, joga, orchidėjų auginimas, sodininkystė, gamta.“6 Dėmesys atkreiptinas ir į straipsnį iliustruojančią nuotrauką, kurioje – V. Vingrienės atvaizdas. Visos šios medijų pranešimo detalės, nesusijusios su patirtu smurtu, tikėtina, verčia moterį išgyventi antrinę viktimizaciją, nes koncentruojasi būtent į nukentėjusio asmens poelgius, fone paliekant smurtą įvykdžiusį asmenį.

Apibendrinus, sisteminis smurtas artimoje aplinkoje yra galios tarp vyrų ir moterų disbalanso pasekmė, todėl žiniasklaidoje pavadinus juos konfliktu ar šeimos barniu, pavaizdavus įvykius taip, kad kaltė būtų perkeliama nukentėjusiajai, nekalbama apie pagrindinį faktorių, kuris priveda prie šių įvykių. Išsiaiškinus pamatines šios problemos priežastis, aiškėja, jog agresorius jaučiasi turintis teisę prieš nukentėjusiąją piktnaudžiauti savo galia ir kontrole. Daugeliu atveju, sisteminis smurtas yra sąmoningas pasirinkimas, taigi, smurtautojui turi tekti visa atsakomybė už jo atliktus veiksmus. Ypač svarbu, kad visuomenės informavimo priemonės šiuos įvykius pavaizduotų tinkamai, kitaip išliks ydingas stereotipinis požiūris, kad smurtas prieš moteris yra pačių moterų problema, o ne visuomenėje vis dar išliekančios nelygybės tarp vyrų ir moterų pasekmė.

Kaip rašyti apie smurtą artimoje aplinkoje?

Kyla natūralus klausimas – kaip gi tuomet auditorijai kalbėti apie sisteminį smurtą artimoje aplinkoje? Pirmiausia, svarbu bet kurios formos smurto protrūkį įvertinti kitų, prieš tai buvusių, smurto aplinkybių kontekste, jei tik tokia informacija yra prieinama. Skaitytojui turi būti leidžiama suprasti, jog straipsnyje pateiktas smurto įvykis galimai yra sisteminio smurto artimoje aplinkoje pasekmė. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. net 90 proc. įtariamų (kaltinamų) asmenų dėl smurto artimoje aplinkoje buvo vyrai.7 Ši informacija – tai Lietuvos socialinis fonas, kuriame reikėtų vertinti smurtą artimoje aplinkoje. Svarbu tiksliai perteikti žinomus faktus, tinkamai dėlioti žinutės akcentus, nupasakoti smurtautojo elgesį, veiksmus, motyvus, jo ryšius su nukentėjusiąja, aplinkybes susijusias su smurtautojo demonstruojama galia ir nuolatine kontrole.

Pateikiant smurto statistiką, reikėtų paminėti tiek smurtautojų, tiek nukentėjusiųjų mastus. Jei minimi skaičiai yra tik apie nukentėjusiąsias, atitraukiamas dėmesys nuo nusikalstamą veiką atlikusio asmens ir jo nešamos atsakomybės. Nereikia neigti fakto apie lyčių nelygybę Lietuvoje ar pasaulyje, nes kitu atveju sumenkinami moterų patiriamo smurto artimoje aplinkoje mastai. Vietoje „smurtas prieš moteris“ vartotinas posakis „vyrų smurtas prieš moteris“, nes taip atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia neproporcingai daugiau moterų ir tai yra susiję lyčių nelygybės situacija Lietuvoje. Taip pat vengtini žodžiai „tariamai“ ir elgesio apibūdinimai: „paskatino“, „išprovokavo“, „pati prašėsi“, bei abejojimai nukentėjusiosios elgesio adekvatumu. Rekomenduotina vietoj „tariamai“ paminėti „pasak nukentėjusiosios“, „kaip pasakojo moteris“ ir pan. Svarbi detalė – iliustracijos parinkimas. Jei naudojamas nukentėjusios moters atvaizdas, arba labai žiauraus smurto vaizdai (kraujas, žaizdos, mėlynės, kumščiai, nukentėjusi vaizduojama susigūžusi, tamsoje), taip vėl atkuriami ir visuomenės dėmesiui paleidžiami stereotipai. Pirmuoju atveju, skatinamas nukentėjusiosios veiksmų (ar net išvaizdos) aptarinėjimas, antruoju – neva smurtas yra „tikras smurtas“ tik atsiradus mėlynėms. Galiausiai, straipsnio pabaigoje svarbu pateikti informaciją, kas gali suteikti pagalbą patiriant smurtą artimoje aplinkoje.

Daugiau informacijos apie tai, kaip rašyti apie smurtą artimoje aplinkoje ČIA

Šaltiniai:

1. https://lygybe.lt/lt/naujienos/vyru-smurtas-pries-moteris-ko-turetu-vengti-zurnalistai/926
2. https://www.delfi.lt/news/daily/crime/tyli-nes-myli-moteri-sirdies-draugas-subjaurojo-neatpazistamai.d?id=77962421
3. https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/nusikaltimai-ir-nelaimes/italiskos-aistros-kaune-vietoj-vestuviu-baudziamoji-byla-876367
4. http://glossy.lt/istorija/512-sukreciantis-gintares-karaliunaites-atvirumas-kudikio-netektis-ir-patirtas-smurtas
5.http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/nusikaltimai_ir_nelaimes/seimo_nare_policijos_uzuojautos_nesulauke/
6. https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/seimo-nare-virginija-vingriene-po-velyku-kreipesi-i-policija-del-sutuoktinio-smurto-59-950264
7. https://osp.stat.gov.lt/naujienos?articleId=6104470

Straipsnis parengtas projekto „Stop smurtui prieš moteris – nuo sąmoningumo didinimo iki nulinės tolerancijos aukų kaltinimui“ rėmuose. Projektą remia Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa. Straipsnio turinys neatspindi oficialios Europos Komisijos nuomonės ir požiūrio.

Komentarai (0)
Susiję straipsniai