Minint Vilniaus geto sunaikinimo 75-ąsias metines, pradedama ekskursija „Šalom, Vilniau“, kurioje bus pasakojama apie Atminimo akmenyse įamžintus Vilniečius. Taip pat rugsėjo 23 – 24 dienomis keturiose Lietuvos miestuose ir miesteliuose atsiras aštuoni nauji Atminimo akmenys. Akmenų įdėjimas sutaps su Vilniaus geto likvidavimu, kai naktį iš rugsėjo 23 dienos į rugsėjo 24 – ąją pradėtas ir baigtas geto sunaikinimas.
„Nauji Atminimo akmenys atsiras Alytuje, Plungėje, Ukmergėje ir Plungės rajone esančiuose Kuliuose. Šiuos atminties ženklus įrenginėja vietos mokytojai kartu su savo mokiniais, kurie surinko informaciją apie tose vietovėse gyvenusius ir Holokausto metu nužudytus žmones. Juos remia vietos savivalda. Džiugu, kad tokia iniciatyva kyla iš pačių bendruomenių“, – sako Lietuvos žmogaus teisių centro atstovė Simona Gaidytė.
Lietuvoje iki šiol buvo įrengti 34 Atminimo akmenys, 19 iš jų 2016 m. įrengė Lietuvos žmogaus teisių centras, vėliau Kaune atsirado dar keturi akmenys, skirti Basų šeimai atminti. Šiais metais dar 11 įrengta Jurbarke, tačiau akmenis įrengusi šeima nenorėjo viešinti tragiškos savo giminės istorijos.
Rugsėjo 23 d. bus įrengti trys Atminimo akmenys Alytuje, rugsėjo 24 dieną bus įrengta po du tokius akmenis Plungė ir Ukmergėje bei vienas Kuliuose.
Minint Vilniaus geto sunaikinimo 75-ąją sukaktį šiandien pradedama ir ekskursija „Šalom, Vilniau“, kurią parengė gidės iš „Idėjų karalystės“. Ekskursijos metu bus lankomi Vilniaus senamiestyje įrengti Atminimo akmenys skirti Vilniaus geto metraštininku vadinamam Icchokui Rudaševskiui, pirmojo vegetariško restorano Vilniuje savininkams Faniai ir Lazar Lewando, Lietuvos Valstybės Tarybos nariui Jakovui Vygodskiui ir gydytojui Samueliui Margoliui. Ekskursijos dalyviai bus vaišinami tradiciniais žydiškais skanėstais iš „Beigelių krautuvėlės“.
„Šia ekskursija norime priminti, kad XIX – XX a. Vilniuje gyvenę žydai nebuvo vien labai didelį procentą vilniečių sudariusi bendruomenė. Tai buvo žmonės, gyvenę, dirbę ir mylėję tose miesto vietose, kurias dažnai praeiname. Norėjosi kalbėti apie šių žmonių kasdienį gyvenimą ir taip priartinti istoriją prie dabarties. Sąmoningai pasirinkome beveik neliesti religinės tematikos, apie ką geriausia būtų klausti pačių judaizmą išpažįstančių žmonių, bei Holokausto, apie kurį kalbant dažnai pateikiama tik sausa nužudytųjų statistika. Pasakojame apie žydų gyvenimą ir darbus, kurie svarbūs ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos istorijai“, – sako „Idėjų karalystės“ vadovė, gidė Elena Gasiulytė.
Vilniaus getas likviduotas Paneriuose sušaudant jame buvusius žmones arba išvežant juos į nacių koncentracijos stovyklas, kur dauguma gete kalėjusių žmonių taip pat buvo nužudyti. Nuo 1990 m. Vilniaus geto likvidavimo dieną prisimenamas ir pagerbiamas Lietuvos žydų genocido aukų atminimas.
Atminimo akmenys – tai šaligatviuose ar gatvių grindiniuose montuojamos atminimo lentelės, skirtos įamžinti nacionalsocializmo aukas.
Šiuo metu pasaulyje įmontuota per 60 000 atminties ženklų, kartu jie sudaro didžiausią pasaulyje memorialinį muziejų po atviru dangumi.
Tekstas parengtas įgyvendinant projektą „Mokantis istorijos“, kurį finansuoja „Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondas“ (GVF) ir fondas „Remembrance, Responsibility, Future“ (EVZ). Projektą įgyvendina – Lietuvos žmogaus teisių centras.
