ES institucijos, praėjus ilgam derybų procesui, galiausiai sutarė – neperleidžiamą vaiko priežiūros laikotarpį numatanti direktyva priimta. Tai reiškia, kad Lietuvoje ir kitose ES šalyse per trejus metus keisis vaiko priežiūros atostogų tvarka. Imantis šių pokyčių, svarbu nepamesti vieno pagrindinio principo – net ir įgyvendindami skatinančias priemones, turime būti lankstūs.
Pažengę toliau nei direktyva
Galime didžiuotis, kad pagrindiniai direktyvos nuostatai Lietuvai jau senokai nėra naujovė, nes šioje srityje turime pakankamai stiprią valstybės socialinę apsaugą. Pavyzdžiui, direktyvoje numatyta, kad, gimus vaikui, jo tėvui turi būti skiriama bent 10 darbo dienų tėvystės atostogų, kai Lietuvoje tėtis gali šiam tikslui panaudoti 30 kalendorinių dienų.
Nustatomas ir minimalus apmokamas vaiko priežiūros laikotarpis – iki 8 mėn., kai Lietuvoje apmokamų vaiko priežiūros atostogų trukmė gali siekti iki 2 metų. Tiesa, valstybės, kuriose jau yra geresnės sąlygos nei numato direktyva, padėties pabloginti negalės.
Pagrindinė mums aktuali naujiena – neperleidžiamas 2 mėnesių vaiko priežiūros laikotarpis, įeinantis į apmokamas vaikui prižiūrėti skirtas atostogas. Kadangi jas rečiau ima tėčiai (praėjusiais metais jie sudarė tik 24 proc. visų vaiko priežiūros išmokų gavėjų), tai ši nuostata labiausiai paveiks jų elgesį. Pagal direktyvą, tėtis vaiko priežiūrai turės skirti bent 2 mėnesius, jei norės išlaikyti išmoką.
Tačiau jų niekas nevers – nepaėmus šių atostogų, bendros vaiko priežiūros atostogos šeimai tiesiog 2 mėnesiais sutrumpės, kartu netenkant išmokos už šį laikotarpį. Taip norima paskatinti vyrus šiek tiek aktyviau įsitraukti į vaikų priežiūrą ir padėti moterims lengviau grįžti į darbo rinką.
Kaip visa tai atrodys Lietuvoje?
Didžiausias klausimas – kaip šis principas bus įgyvendintas Lietuvoje. Manytina, kad, pavyzdžiui, mamai pasirinkus 12 mėn. vaiko priežiūros atostogas, 2 mėn. turėtų atitekti tėčiui. Jei šis nesutiktų – visas vaiko priežiūros laikotarpis truktų jau tik 10 mėn. Bet tai tik bandymas nuspėti, kaip šis principas galėtų atrodyti dabartinėmis sąlygomis. Įstatymų pakeitimai kol kas nėra rengiami, todėl aiškumo, kaip atrodys galutinis vaizdas, dar trūksta.
Vienas iš esminių principų, į kurį būtina atsižvelgti, yra direktyvoje numatyta rekomendacija užtikrinti vaiko priežiūros atostogų lankstumą ir leisti paimti šias atostogas iki vaikui sueis aštuoneri metai. Vis tik konkretų amžių, iki kada gali būti pasinaudota šiomis atostogomis, valstybė gali nusistatyti pati. Taip pat valstybei palikta laisvė nuspręsti, kaip konkrečiai – leidžiant paimti atostogas dalimis ar tik visą laikotarpį – bus įtvirtintas lankstumas. Todėl noriu atkreipti dėmesį į keletą aspektų, kodėl lankstumo mums tikrai reikėtų.
Pirmiausia svarbu suprasti, kad turime užtikrinti galimybes pasirinkti norimą vaiko priežiūros modelį visiems ir neapriboti nė vienos šeimos galimybių. Pirmieji vaiko auginimo metai laikomi esminiais, kurių metu sukuriamas glaudus vaiko ir tėvų ryšys, todėl tėčiams, norintiems būti su vaikais šiuo jautriu laikotarpiu, būtina sudaryti sąlygas pasinaudoti 2 mėnesių laikotarpiu būtent pirmaisiais metais. Lygiai taip pat svarbu atsižvelgti ir į šeimas, kuriose mama, pavyzdžiui, renkasi maitinti vaiką iki vienerių metų ir nedirbti, o tėtis vaiko priežiūros atostogas norėtų paimti antraisiais ar trečiaisiais metais. Svarbu paminėti ir tas mamas, kurios gali ir nori sugrįžti prie savo darbų ir projektų kuo greičiau – jau pirmaisiais vaiko auginimo metais – ir tą daryti palaipsniui, derinant vaiko priežiūrą ir darbą.
Nėra vieno teisingo vaiko priežiūros modelio – visų gyvenimo istorijos labai individualios, todėl valstybė turėtų sudaryti sąlygas vaiką prižiūrėti skirtingais būdais. Čia padėtų vaiko priežiūros atostogų lankstumas. Jei būtų įmanoma vaiko priežiūros atostogas imti ne visas iškart, o tam tikrais periodais, gal net iki vaikui sueis ketveri ar penkeri metai (šiuo metu Lietuvoje jos gali trukti iki vaikui sueis treji) – padėtume moterims sklandžiau sugrįžti į darbo rinką, o vyrams – sklandžiau įsilieti į tėvystę. Apie lankstumą reiktų pagalvoti ir įtvirtinant neperleidžiamus 2 mėnesius – galbūt kai kurioms šeimoms jis bus priimtinesnis, kai galės paimti, pavyzdžiui, dvejomis dalimis? Tie, kam lankstumas nereikalingas, juo galėtų nesinaudoti ir imti atostogas arba neperleidžiamą laikotarpį vienu kartu.
Tam, kad prieitume prie sutarimo, kaip vaiko priežiūros atostogos turėtų atrodyti, reikalingos platesnės diskusijos ir įsiklausymas į visų šeimų poreikius. Tik tada direktyva atneš naudą ir teigiamus pokyčius.
