Gruodžio 10 d. vyksiančiame Nacionaliniame žmogaus teisių forume vyks diskusija „Laimingi tėčiai – laimingi vaikai: tėčių į(si)traukimas į vaiko gyvenimą nuo pat ankstyvojo amžiaus“, apibendrinanti dar lapkritį prasidėjusią kampaniją „Būti tėčiu – didžiausia dovana“. Kampanijos metu tėčiai iš visos Lietuvos pradėjo dalytis savo tėvystės istorijomis įrodydami, kad šiuolaikinis vyras yra ir šiuolaikinis tėtis. Jų pasakojimai – linksmi, jautrūs ir įkvepiantys.
Tėvystė atneša daug teigiamų pokyčių
Tapimą tėčiu visi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos organizuotoje kampanijoje dalyvavę vyrai įvardijo kaip svarbiausią ir laimingiausią gyvenimo įvykį, atnešusį daugybę pokyčių. Jų nuomone, tapimas tėčiu gyvenimui suteikė naują prasmę, o praeitis pradėjo atrodyti tuštoka.
„Kai gimdymo namuose išgirsti pirmą riksmą, pamatai tą gyvybės ryšulėlį sesutės rankose – būk kad ir liūtas karalius, bet ašaros rieda kaip pupos. Visa tai keičia gyvenimą“, – rašė Rokas, dviejų berniukų tėtis.
Nors kartu su vaiku yra išgyvenamas kiekvienas jo nusivylimas, net menkiausios sveikatos problemos kelia daug įtampos ir nerimo, tėčiai sakė, kad vaikai privertė į pasaulį pažiūrėti naujomis akimis, iš naujo pažinti aplinką. „Žinoma, norėdamas susigyventi su šia savo nauja dalimi taip pat mokausi. Kaip pats būdamas vaikas mokiausi susitvarkyti su savo galūnėmis, vaikščioti, kalbėti, taip dabar iš naujo mokausi tai daryti su savo sūnumi“, – sako tėtis Petras.
Diskusijoje dalyvausiantis Tomas, auginantis dvynukus, sakė pastebėjęs ir prioritetų pasikeitimą: „Poreikiai ir norai, atsiradus vaikams, keičiasi radikaliai. Pasirodo, man ne taip ir daug reikia, o „Plėšikams“ norisi suteikti kuo daugiau galimybių.“
Vyrai taip pat atskleidė, kad tėvystė juos išmokė ir būti atidesniems aplinkai – iš šono vaikų priežiūra gali atrodyti paprasta, bet patys dirbdami šį nepertraukiamą darbą jie ėmė labiau vertinti artimųjų pagalbą, pradėjo gatvėje pastebėti kitus tėvus ir jausti jiems empatiją.
Svarbi kiekviena kartu praleista valanda
Dalydamiesi savo mintimis, tėčiai vis pabrėžė pakitusią laiko sampratą. „Man patinka būti tėčiu, nors tai yra labai atsakinga pareiga, kupina sudėtingų momentų, kurie daro mane stipresnį, moko kantrybės, planuoti laiką ir vertinti kiekvieną valandą“, – rašė dukrą auginantis Armas.
Tėčiai neslėpė, kad iš pradžių likti su mažais, nuo suaugusių žmonių visiškai priklausančiais vaikais gali būti baisu, bet šis laikas kupinas apdovanojimų. „Buvimas kartu stiprina ryšį, daro jį kokybiškai kitokį – vaikas pradeda į tave reaguoti, žiūrėti kitaip, nori kartu būti, kažką kartu daryti. Kai vaikas ateina ne pas mamą, o pas tėtį, va čia tai būna visiškas pasididžiavimas“, – prideda tėtis Vilius.
Tėčių nuomone, maži vaikai keičiasi labai greitai, nuolatos atranda naujų dalykų, mokosi, todėl kiekviena kartu praleista valanda yra labai svarbi, nes šios akimirkos prabėga ir daugiau nebepasikartos.
Du vaikus auginantis tėtis Gediminas atskleidė, kad po pirmagimio atėjimo į pasaulį jis buvo neseniai pakeitęs darbą ir nesiryžo darbdaviui pasakyti, jog nori daugiau laiko skirti vaikui ir išeiti vaiko priežiūros atostogų. Toks sprendimas, anot jo, kainavo nepakečiamą šeimai skirtą laiką, todėl, gimus antram vaikui, jiedu su žmona nusprendė apsikeisti vietomis. „Matau, kaip greitai auga sūnus ir kiek daug nuostabių akimirkų nepamačiau vien dėl to, kad per daug galvojau „O ką kiti pasakys?“. Gimus dukrytei, nebenoriu jaudintis, ką galvoja kiti“, – rašė jis.
Tėvystės džiaugsmai ir iššūkiai plačiau bus aptarti virtualioje Nacionalinio žmogaus teisių forumo diskusijoje „Laimingi tėčiai – laimingi vaikai: tėčių į(si)traukimas į vaiko gyvenimą nuo pat ankstyvojo amžiaus“. Diskusijos pradžia 16:45 val.