Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė Sveikatos apsaugos ministerijai ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui rekomendavo peržiūrėti teisinį reguliavimą, susijusį su vairuotojų sveikatos patikra ir pasekmėmis laiku nepasitikrinus sveikatos, kadangi jos turi sąsajų su vairuotojų amžiumi.
Rekomendacijos pateiktos atlikus tyrimą po to, kai viešojoje erdvėje pasklido informacija apie 2024 m. įsigaliosiančias Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, galimai diskriminuojančias vyresnio amžiaus vairuotojus. Pagal jas, vairuotojui (-ai) nepasitikrinus sveikatos nustatyta tvarka, turimas vairuotojo pažymėjimas bus skelbiamas negaliojančiu.
Vyresnis amžius savaime nereiškia didesnės rizikos kelyje
Kaip dažnai vairuojantys asmenys turėtų tikrintis sveikatą, yra nustatyta sveikatos apsaugos ministro įsakymu, kuriame pasitikrinimų periodiškumas tiesiogiai siejamas su amžiumi. Būtent šios tvarkos atitikimą Lygių galimybių įstatymui ir vertino lygių galimybių kontrolierė. Pagal dabartinę tvarką, ne vyresni kaip 55 metų asmenys privalo tikrintis sveikatą 1 kartą per 10 metų, asmenys nuo 56 iki 69 metų – 1 kartą per 5 metus, asmenys nuo 70 iki 79 metų – 1 kartą per 2 metus, asmenys nuo 80 metų – 1 kartą per 1 metus.
Kontrolierei kreipusis į Vidaus reikalų ministeriją su prašymu pateikti nuomonę, ar iškeltos sveikatos tikrinimo sąlygos bei numatytos pasekmės yra pagrįstos, būtinos ir proporcingos, ministerija atsakė, kad jomis siekiama efektyviau užtikrinti saugumą keliuose.
„Praktikoje galimos situacijos, kai vairuotojai, kurie turi galiojančius vairuotojo pažymėjimus, vengia pasitikrinti savo sveikatą nustatytu periodiškumu, dėl ko vairuojant kyla grėsmė jų pačių ir aplinkinių saugumui“, – buvo rašoma Vidaus reikalų ministerijos atsakyme.
Anot Sveikatos apsaugos ministerijos, nustatant vairuotojų sveikatos patikros periodiškumą pagal amžiaus kriterijų, buvo atsižvelgta į kitų Europos Sąjungos valstybių praktiką ir duomenis apie vyresnio amžiaus asmenų sergamumą. Ministerijos teigimu, vyresni žmonės daug dažniau įgyja sveikatos sutrikimų, galinčių turėti įtakos saugiam vairavimui.
Analizuojant institucijų pateiktus statistikos duomenis, nėra pagrindo daryti išvadą, kad vyresni asmenys, pagal jiems išduotų vairuotojų pažymėjimų skaičių ir sukeltų eismo įvykių skaičių, yra vertintini kaip labiau pavojingi, keliantys didesnę riziką vairuotojai, ir vien dėl šios priežasties jiems reikėtų periodiškai dažniau tikrinti sveikatą nei jaunesniems vairuotojams.
Atsižvelgdama į tai, kontrolierė rekomendavo Sveikatos apsaugos ministerijai įvertinti, ar pagal asmens amžių nustatytas vairuotojų sveikatos patikrinimo dažnumas tikrai yra pagrįstas. Pasiūlyta ir apsvarstyti galimybę vairuotojų sveikatos patikrą sieti ne tik su amžiumi, bet kitais galimais kriterijais, pavyzdžiui, sveikatos būkle ar diagnozuotais susirgimais, paliekant galimybę asmenims patiems pranešti apie pasikeitusią sveikatos būklę. Taip pat rekomenduota apsvarstyti galimybę informuoti vairuotojus (-as) apie artėjančią sveikatos patikrą automatiniu būdu.
Pasekmės už vairavimą nepasitikrinus sveikatos
Kontrolierei nesuteikti įgaliojimai vertinti įstatymų nuostatų atitikimo lygiateisiškumo principui, tačiau ji atkreipė dėmesį į tai, kad vairuotojo pažymėjimo paskelbimas negaliojančiu už vairavimą nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu yra labai griežta priemonė, kuri gali būti vertinama kaip mažiau palanki vyresnio amžiaus asmenims. Jiems dažnėjanti patikra kainuosianti laiko ir piniginių išteklių, nes pacientai patys apmoka sveikatos tikrinimo išlaidas.
Birutė Sabatauskaitė. Asmeninio archyvo nuotrauka.
„Nors panašu, kad vairuotojo pažymėjimo negaliojančiu paskelbimas būtų laikinas, kol asmuo pasitikrintų sveikatą, tokios priemonės proporcingumas yra kvestionuotinas būtent dėl požiūrio į vyresnio amžiaus asmenis. Mūsų visuomenėje vyresni žmonės susiduria su daugybe barjerų, kuriuos sukuria įsitikinimas, kad tik dėl savo amžiaus jie yra mažiau tinkami atlikti tam tikrus darbus, gauti kokias nors paslaugas ar vairuoti automobilį“, – sako Birutė Sabatauskaitė.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui rekomenduota įvertinti už vairavimą nepasitikrinus sveikatos numatytos drausminamosios priemonės – vairuotojo pažymėjimo paskelbimo negaliojančiu – proporcingumą tikslui pasiekti. Tokia rekomendacija pateikta atsižvelgiant ir į Europos transporto saugumo tarnybos 2021 metų ataskaitą, kurioje pažymima, kad svarbu rasti pusiausvyrą tarp visuomenės saugumo ir mobilumo. Ataskaitoje akcentuojama, kad draudimas vairuoti gali turėti dramatiškai neigiamą poveikį psichikos sveikatai ir galimybei gyventi aktyvų gyvenimą, todėl visuomet reikėtų stengtis padėti asmenims išlaikyti vairuotojo pažymėjimą.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką už vairavimą nepasitikrinus sveikatos yra numatyta administracinė atsakomybė – skiriama bauda nuo 30 iki 50 eurų.
Lygių galimybių įstatymas numato valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigą pagal kompetenciją užtikrinti, jog visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir galimybės nepaisant amžiaus, lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės bei religijos.
