Žmogaus teisių srityje dirbančios nevyriausybinės organizacijos išsiuntė savo pasiūlymus rengiamai Vyriausybės programai. Nevyriausybininkai sako, kad naujai formuojamai koalicijai akcentuojant socialinio teisingumo siekį, toks neįmanomas be žmogaus teisių problemų sprendimo.
„Pasiūlymai apima daugelį sričių, tačiau turint omenyje, kokiomis aplinkybėmis suformuota dauguma, Vyriausybės programoje būtina numatyta konkrečias priemones kovai su neapykanta, ypatingą dėmesį skiriant antisemitizmui bei kitoms neapykantos dėl tautybės, religijos bei odos spalvos formoms – antičigonizmui, islamofobijai bei rasizmui apskritai. Veiksmų planai ne tik turi būti priimti ant popieriaus, bet ir jiems skirtas finansavimas, užtikrinant, kad stagnacija šioje srityje pagaliau baigtųsi“, – sako Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.
Pasiūlymai pateikti moterų teisių, religijos laisvės, negalios, psichikos sveikatos, neapykantos nusikaltimų, LGBT+, migracijos, seksualinio smurto prevencijos ir nukentėjusių asmenų apsaugos, nediskriminavimo ir nevyriausybinio sektoriaus stiprinimo srityse.
„Seksualinis smurtas, naudojant išprievartavimo narkotikus, yra itin latentinis nusikaltimas, o Lietuvos sistema nėra pajėgi efektyviai apsaugoti nukentėjusius asmenis. Specialistams dažnai trūksta žinių apie šį reiškinį – medžiagas, poveikį ir pasekmes. Gali būti, kad kreipiantis į gydymo įstaigas ir neturint akivaizdžių intoksikacijos požymių, už suteiktas paslaugas gali tekti mokėti pačiam, o dėl ribotų laboratorinių išteklių bei netinkamo reagavimo ir tyrimų atlikimo laiko, rezultatai gali būti klaidingai neigiami. Mes matome būtinybę imtis veiksmų gerinant sistemą bei užtikrinant nukentėjusių asmenų apsaugą, taip mažinant tokių nusikaltimų skaičių“, – apie vieną iš pasiūlymų sako organizacijos „Ribilogija“ bendraįkūrėja Reda Jureliavičiūtė.
Tarp pasiūlymų ir raginimas į Vyriausybės programą įtraukti Stambulo konvencijos ratifikavimą, partnerystės įstatymo priėmimą, suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai Romuva, užtikrinti paslaugas visiems asmenims turintiems psichikos sveikatos sunkumų, sutrikimų ar psichosocialinę negalią, užtikrinti tinkamą teisės į prieglobstį įgyvendinimą ir kiti.
„Tikimės, kad naujos Vyriausybės programoje atsispindės ir tikslas užtikrinti kiekvieno žmogaus orumą ir lygiateisiškumą. Translyčiai žmonės Lietuvoje, kaip ir visi kiti, nori gauti prieinamas ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugos, pritaikytas kiekvieno žmogaus poreikiams. Taip pat svarbu, kad būtų užtikrinama efektyvi apsauga nuo diskriminacijos, įskaitant apsaugą nuo diskriminacijos lytinės tapatybės ir lyties raiškos pagrindais, kuri atsispindėų ir teisės aktuose. Galiausiai norėtume tikėti, kad Lietuva imsis tolesnių žingsnių vykdant Europos žmogus teisių teismo sprendimus, įskaitant L prieš Lietuvą byloje. Šiuo sprendimu Lietuva įpareigota priimti lytinės tapatybės pripažinimo įstatymą, kuris leistų translyčiams žmonėms pasikeisti asmens tapatybės dokumentus taip, kad šie atitiktų jų lytinę tapatybę, ir užtikrinti medicininės tranzicijos procedūrų prieinamumą“, – sako asociacijos „Trans Autonomija“ pirmininkas Ajus Jurgaitis.
Pasiūlymus parengė Žmogaus teisių organizacijų koalicija, kurią sudaro Lietuvos žmogaus teisių centras, Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Diversity Development Group, Romų visuomenės centras, Tolerantiško Jaunimo Asociacija, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Lygių galimybių plėtros centras, Psichikos sveikatos perspektyvos.
Taip pat Lietuvos moterų lobistinė organizacija, kurią sudaro 44 visoje Lietuvoje veikiančios moterų teisių organizacijos, Lietuvos negalios organizacijų forumas, kuris vienija 17 negalios srityje veikiančių organizacijų, Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija, kuri jungia 14 moterų nevyriausybinių organizacijų, teikiančių pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims, asociacija „Moters teisės – visuotinės žmogaus teisės“, kurią sudaro penkios organizacijos, VšĮ „Ribologija“, Multikultūrinis vaikų ir jaunimo dienos centras „Padėk Pritapti“, labdaros ir paramos fondas „Frida“, asociacija „Trans Autonomija“, Vilniaus Moterų namai, pogimdyminės depresijos centras, VšĮ „Mediapressa“, Kėdainių rajono Moterų krizių centras, Moterų informacijos centras, Įvairovės edukacijos namai, Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras, Emocinės pagalbos ir konsultacijų centras.
Detaliau su pasiūlymais kviečiame susipažinti ČIA.