B. Sabatauskaitė: metas politikams prisiimti atsakomybę už nuostatų keitimą
„Birželį buvo minimas „Pride“ mėnuo – vyko „Baltic Pride“ eitynės už lygybę, miestų languose padaugėjo vaivorykštės vėliavų, organizuota daugybė renginių, o juose – vėl atėjo metas kalbėti apie iš vietos nejudantį LGBTI+ teisių užtikrinimą“, – sako lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė. Anot jos, „Pride“ mėnuo Lietuvoje kasmet lydimas dvejopo jausmo: viena vertus, tai bendruomeniškumo ir pasididžiavimo metas, kai kuriems – galbūt pirmas kartas, kai išdrįsta būti savimi, kita vertus – skaudus priminimas, kad metams bėgant LGBTI+ žmogaus teisių situacija beveik nesikeičia. Naujausia tarptautinė statistika rodo, kad Lietuva ir toliau lieka tarp mažiausiai LGBTI+ bendruomenės teises užtikrinančių Europos valstybių.
Nuostatų pokyčiai – ir politikų rankose
2025 m. „ILGA-Europe“ paskelbtame „Vaivorykštės indekse“ Lietuva surinko vos 24 proc. iš 100 galimų Palyginimui, Malta, Belgija ir Islandija toliau išlieka lyderėmis su 80–89 proc. vertinimu. Atsiliekame ir nuo Baltijos kaimynių: Latvija surinko 26 proc., Estija – 46 proc.
„Lietuvoje stebime pavojingą stagnaciją: nuo 2013 metų, kai šiuo indeksu pradėta matuoti LGBTI+ teisių padėtį skirtingose šalyse, Lietuvos įvertinimas kito minimaliai – pirmaisiais metais siekė 20 proc., šiemet – 24 proc. Viena iš nekylančio įvertinimo priežasčių – vis dar neegzistuojantis tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimas. Deja, toks sąstingis metai iš metų grindžiamas viešosios nuomonės atspindėjimu“, – tvirtina B. Sabatauskaitė.
Kontrolierės teigimu, politikų atsakomybė tuo apsiriboti neturėtų: „Priešingai – politikos formuotojai turi aktyviai kurti aplinką, kurioje būtų įmanoma visuomenės nuostatų kaita. Vadovavimasis vien išankstiniais visuomenės nusistatymais stabdo pažangą ir įtvirtina diskriminacines nuostatas. Atsakingas politinis elgesys reiškia ryžtą imtis lyderystės tai keisti priimant reikalingus teisės aktus“.
„Pride” eitynės, Brett Sayles nuotr.
Trans bendruomenės padėtis – viena blogiausių ES
Dar liūdnesnę situaciją atskleidžia 2025 m. Translyčių asmenų teisių indeksas, kuriame Lietuva vertinama kaip užtikrinanti 5 iš 32 indeksą sudarančių translyčių žmonių teisių rodiklių. Toks įvertinimas – vienas žemiausių ES, pralenkiantis tik Latviją, Vengriją ir Rumuniją.
Nors egzistuoja kai kurios administracinės procedūros dokumentų keitimui, lytinės tapatybės pripažinimo procesas tebėra sudėtingas, reikalaujantis kreipimosi į teismą. Be to, trans žmonės Lietuvoje vis dar susiduria ir su neigiamu visuomenės požiūriu, diskriminacija ir smurtu – kaip rodo ES pagrindinių teisių agentūros (FRA) duomenys, net 65 proc. jų Lietuvoje bent kartą susidūrė su diskriminacija bent vienoje iš gyvenimo sričių, įskaitant darbo rinką, švietimą ir sveikatos priežiūrą.
„Trans žmonės Lietuvoje patenka į absurdiškas sistemos pinkles. Įsivaizduokite, kad dėl teisėkūros trūkumų kai kurios jūsų teisės teoriškai egzistuoja, bet yra prieinamos tik teismo keliu, samdant advokatus. Vadinasi, sistema išlieka nepritaikyta žmogui. Realybėje tai reiškia, kad gyvenimas tampa kliūčių ruožu, kuriam įveikti reikia tiek psichologinių jėgų, tiek nemažai finansinių išteklių“, – pažymi B. Sabatauskaitė.
Mokyklose – tyla apie LGBTI+ temas
Dar vienas nerimą keliantis signalas – LGBTQI įtraukiojo švietimo indeksas, kuriame Lietuva surinko vos 17,5 balo iš 100. „Įvertinimas toks mažas todėl, kad nacionalinėse ugdymo programose vis dar nėra kalbama apie pagarbą įvairovei, LGBTI+ mokinių įtrauktį ir patyčių prevenciją, o mokytojams nesuteikiamos nei gairės, nei mokymai, kaip kurti saugią aplinką visiems mokiniams“, – teigia lygių galimybių kontrolierė.
„LGBTI+ mokiniai ir mokinės susiduria su sunkumais savo ugdymo aplinkoje, nes vien faktas, kad jie ir jos egzistuoja, ilgą laiką buvo laikomas tabu tema. Tai pamažu keisti padės teigiamu proveržiu švietimo srityje laikomas Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriuo pripažinta, kad anksčiau naudota cenzūra LGBTI+ temų atžvilgiu pažeidė Konstituciją. Visgi, kol valstybė nesiima lyderystės, iniciatyvos LGBTI+ įtraukčiai gerinti lieka tik nevyriausybinių organizacijų rankose. Už tai esu dėkinga atkakliai dirbantiems kolegoms NVO sektoriuje. Tačiau iki realaus pokyčio mokyklų koridoriuose – dar ilgas kelias“, – sako B. Sabatauskaitė.
Kontrolierė pažymi, kad iki šiol daugiausia pokyčių LGBTI+ teisių srityje yra pasiekta teismų keliu. Tačiau tai nėra nei orus LGBTI+ asmenų teisių užtikrinimas, nei tinkamas valstybės resursų panaudojimas. „Nepamirškime, kad stagnacija šioje srityje skatina emigraciją, vadinamąjį protų nutekėjimą, prisideda prie psichikos sveikatos iššūkių, didina stigmatizuojantį požiūrį ir diskriminaciją. Tik sprendimai Seime padėtų užtikrinti aiškią vertybinę poziciją, kad mūsų demokratijoje yra svarbus visų asmenų teisių užtikrinimas“ – tvirtina B. Sabatauskaitė.
