Atidaryti paeišką Grafinis elementas
Atidaryti paiešką Grafinis elementas
Uždaryti paieškos laukelį
Aktualu

Žmogaus teisių organizacijos: Tamašunienė nebegali tęsti darbo

Rita Tamašunienė, Teisingumo ministerijos nuotr.

2026 06 10
Komentarų skaičius

1

Nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į socialdemokratų, demokratų ir „valstiečių“ partijų  pirmininkus, ragindamos neskirti Ritos Tamašunienės Teisingumo ministre.

Žmogaus teisių srityje dirbančios organizacijos sako, kad eidama ministrės pareigas, R. Tamašunienė nevykdo įsiteisėjusių teismo sprendimų dėl partnerystės registravimo, dėl ko ministerijai jau skirtos baudos. Nevyriausybininkai taip pat primena, kad ministrė aukštesnės instancijos teismams skundžia ir naujus teismų sprendimus registruoti partnerystes ir taip vilkina Konstitucinio Teismo nutarimo, įsipareigojusio tokias partnerystes registruoti, įgyvendinimą.

Laiškas išsiųstas Mindaugui Sinkevičiui, Virginijui Sinkevičiui ir Aurelijui Verygai šiems tęsiant derybas dėl naujai formuojamos Vyriausybės sudėties.

„Ministrės veiksmai kuria pavojingą precedentą, kai Teisingumo ministerija, kurios pagrindinė misija turėtų būti teisinės valstybės stiprinimas, tampa viena pagrindinių kliūčių įgyvendinant teismų sprendimus ir konstitucinius principus. Politiškai angažuoti ministerijos veiksmai verčia abejoti šios institucijos neutralumu ir pasiryžimu ginti demokratiją bei Konstituciją“, – sako Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.

Jūratė Juškaitė

Jūratė Juškaitė, J. Stacevčiaus/ lrt.lt nuotr.

Organizacijos pabrėžia, kad Lietuvos teismai jau keliose dešimtyse bylų yra pripažinę partnerystes, tačiau šie sprendimai nėra vykdomi, dalis jų skundžiama, o skundai atmetami apeliacine tvarka. Net ir įsiteisėję sprendimai vis dar nesulaukia deramo ministerijos dėmesio. Todėl ministerijos veiksmai pažeidžia teisės viršenybės principą ir kuria ilgalaikę žalą valstybei.

„Kai institucija, kuri turėtų būti teisinės valstybės garantas, tampa politinės kovos įrankiu, nukenčia ne tik konkrečios šeimos, bet ir pasitikėjimas visa valstybe. Teismų sprendimų vykdymas negali priklausyti nuo politinių simpatijų ar ideologinių nuostatų“, – teigia Lietuvos jaunimo centro direktorius Martynas Norbutas.

Martynas Norbutas, asmeninio archyvo nuotr.

Martynas Norbutas, asmeninio archyvo nuotr.

Atsižvelgiant į pastarąją Teisingumo ministrės ir jos politinės komandos veiklą, prašoma neskirti Ritos Tamašunienės Teisingumo ministre, bei parinkti profesionalų politiką, kuri (-s) būtų įsipareigojęs gerbti Konstitucinio Teismo nutarimus bei Lietuvos teismų sprendimus, taip pat įgyventi teisės viršenybės principą.

„Nauja valdančioji dauguma turi aiškiai parodyti, kad teismų sprendimai negali būti ignoruojami ir turi būti nedelsiant įgyvendinti. Pasitikėjimas valstybės institucijomis gali būti atkurtas tik rodant pavyzdį, o ne didinant nepasitikėjimą teismais“, – priduria M. Norbutas.

Laišką pasirašė pasirašė per trisdešimt žmogaus teisių srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų: Lietuvos jaunimo centras, LGBTQ+ naujienų portalas GayLine.LT, Socialinių investicijų valdymo centras, Susivienijimas Žali.LT, Žmogaus teisių organizacijų koalicija, kurią sudaro 13 žmogaus teisių srityje dirbančių organizacijų – Diversity Development Group, Labdaros ir paramos fondas „Frida“, VšĮ Humanistinių idėjų ambasadoriai, Įvairovės edukacijos namai, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Lietuvos žmogaus teisių centras, Lygių galimybių plėtros centras, Nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL, „Padėk pritapti“, „Psichikos sveikatos perspektyvos“, Romų visuomenės centras, Tolerantiško jaunimo asociacija, Žmogaus teisių stebėjimo institutas. Taip pat Ribologija, Moterų informacijos centras, Skeptikų draugija, Veda Vidus – Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras, Lietuvos moterų lobistinė organizacija, Moterų veiklos inovacijų centras, Nacionalinis socialinės integracijos institutas, Stebėk teises, Šeimų asociacija, Marijampolės apskrities moters veiklos centras, Kauno apskrities moterų krizių centras, Moterų teisių asociacija, Atviros Lietuvos fondas, Mediapressa, Telšių krizių centras, Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija.

Su laiško tekstu susipažinti galima ČIA.

Grafinis elements
Grafinis elements
Komentuoki

  1. Alfa

    Nėra įstatymo, kuriuo rementis galima registruoti. Teismai nekuria įstatymų. Tiek KT, tiek bendros kompetencijos teismai nenurodo (ir negali) kaip tai padaryti be Seimo