Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pristatė, kokių priemonių Vyriausybė planuoja imtis gimstamumui Lietuvoje didinti. Pagal planą tam numatoma skirti beveik 800 mln. eurų, kurie būtų nukreipti į šeimų finansinio saugumo didinimą, vaikų priežiūros ir ugdymo išlaidų mažinimą, būsto prieinamumą.
Paketo autoriai remiasi prielaida, kad bene pagrindinė priežastis, dėl kurios žmonės šiandien nesusilaukia vaikų arba nusprendžia turėti tik vieną vaiką, yra finansinės priežastys.
Moksliniai tyrimai rodo, kad finansai yra svarbus veiksnys. Tačiau daliai reprodukcinio amžiaus žmonių gerokai svarbiau tai, ar namuose yra lygiavertis partneris ar partnerė, su kuriuo būtų galima dalytis buities ir vaikų priežiūros iššūkiais. Vyresniajai kartai patinka pamoralizuoti apie tai, kad „nėra anūkų“, tačiau nemaža dalis jos atvirai sako, kad vaikų auginant nepadės.
Ne ką mažiau svarbus ir šiuolaikinio gyvenimo intensyvumas bei darbdavių, o neretai ir pačių sau keliami reikalavimai nepertraukiamai dirbti, visur ir visada spėti. Galiausiai, dalies žmonių požiūris į vaikus apskritai yra kitoks. Vieni sąmoningai renkasi bevaikystę geopolitinio nestabilumo ar planetai gresiančios ekologinės katastrofos kontekste. Kitiems vaikai tiesiog nėra svarbūs – jie nekelia šiltų jausmų, todėl šie žmonės nenori su vaikais turėti nieko bendro.
Galbūt ministrės Ingos Ruginienės pristatytas planas yra racionalus pasirinkimas, ieškant greitesnių problemos sprendimo būdų. Lyčių nelygybės ir su ja susijusio netolygaus buities darbų bei vaikų priežiūros pasidalijimo tarp partnerių greitai nepakeisi.
Rasti ilgalaikį susitarimą su verslu, kad jis taip pat prisidėtų – tiek išmokomis darbuotojams, kuriems gimsta vaikai, tiek lankstesnėmis darbo sąlygomis – irgi nėra greitas kelias. Tiesa, tokias priemones gana aktyviai taiko Pietų Korėjos didžiosios įmonės. Tačiau Lietuvoje iki panašaus masto susitarimo dar toli. O ką jau kalbėti apie geopolitiką ar asmeninius žmonių pasirinkimus – kai kurių dalykų tiesiog negalime pakeisti. O kai kurių individualių pasirinkimų keisti ir nereikia.
Vis dėlto, jei pasirenkame ieškoti greitų sprendimų, vakar paskelbtas paketas kelia labai konkretų klausimą: kodėl jame nėra vienos, palyginti nebrangios priemonės – aiškaus valdančiosios daugumos įsipareigojimo per Seimo rudens sesiją priimti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas?
Dar 2025 m. balandį Konstitucinis Teismas pripažino dalį Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostatų prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įpareigojo politikus per vienerius metus pakeisti įstatymą taip, kad vienišos moterys, turinčios nevaisingumo diagnozę, galėtų gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas Lietuvos gydymo įstaigose. Šiuo metu tokia paslauga prieinama tik susituokusiems arba partnerystę įregistravusiems vyrui ir moteriai.
Atitinkamos pataisos į Seimą atkeliavo šių metų pavasarį. Nors svarstomos pataisos yra siauros – pagalbinis apvaisinimas ir toliau liktų neprieinamas nevaisingumo problemų bei partnerio neturinčioms ir solo motinystę norinčioms pasirinkti moterims, taip pat tos pačios lyties moterų šeimoms, – jos būtų realus žingsnis į priekį.
Vieni skaičiuoja, kad tokios pataisos galėtų padėti kasmet susilaukti papildomų 400–500 vaikų. Kiti skaičiuoja dar optimistiškiau – iki 800.
Ar tai daug, ar mažai?
Praėjusiais metais Lietuvoje gimė kiek daugiau nei 19 tūkst. kūdikių. Vadinasi, padidinus pagalbinio apvaisinimo prieinamumą, gimimų skaičius teoriškai galėtų išaugti maždaug 2–4 proc. Toks padidėjimas, ypač išlaikomas ilgesnį laiką, nebūtų nereikšmingas – papildomi gimimai kasmet kauptųsi, didindami bendrą gimusių vaikų skaičių.
Tačiau čia svarbiausia ne vien procentai.
Pagalbinio apvaisinimo paslaugomis norėtų pasinaudoti žmonės, kurių nereikia įtikinėti ar motyvuoti pinigais. Jie jau nori turėti vaikų.
Jiems reikia tik vieno – kad valstybė nustotų trukdyti.
Todėl kyla labai paprastas klausimas: jei Vyriausybė iš tiesų nori didinti gimstamumą, kodėl tarp jos siūlomų priemonių nėra aiškaus valdančiosios daugumos pažado per Seimo rudens sesiją priimti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas?
Komentaras parengtas įgyvendinant projektą „Ne tik kalbėti – keisti: švietimu ir bendruomenės balsu prieš smurtą“. Projektą finansuoja Europos Sąjunga. Tačiau komentare išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos (EK) požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei EK negali būti laikoma už ją atsakinga.
