Praėjus lygiai metams po Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo buvo atvertas kelias partnerystės teisiniam pripažinimui Lietuvoje, tos pačios lyties porų situacija išlieka iš esmės nepakitusi. Nors teismai formuoja nuoseklią praktiką ir pripažįsta partnerystes, realus šių santykių teisinis įgyvendinimas vis dar susiduria su sisteminiais iššūkiais.
Konstitucinis teismas, Irmanto Gelūno / 15min nuotr.
Metų statistika: dalis bylų dar teismuose
Pernai balandį Konstituciniam Teismui priėmus nutarimą, kuriuo buvo atvertas kelias partnerystės teisiniam pripažinimui teismo tvarka, advokatų profesinė bendrija „Constat“ inicijavo nemokamą teisinę pagalbą tos pačios lyties poroms, siekiančioms įregistruoti partnerystę. Šią iniciatyvą kontora užbaigė reikšmingais skaičiais: per metus į kontorą kreipėsi daugiau nei 100 asmenų, tačiau sudėtingą teisinį kelią pasirinko apie 20 porų. Kontora oficialiai paskelbė, kad praėjus metams šią savanorišką iniciatyvą stabdo sulig pasibaigusiu susidomėjimo bumu.
Pro bono bylose dirbo 11 teisininkų, socialinei iniciatyvai skyrusių apie 350 darbo valandų. Šiuo metu laimėtos 8 bylos, taip pat dar 6 bylos nagrinėjamos pirmosios instancijos ir 2 apeliacinės instancijos teismuose. Planuojama, kad dar 4 porų pareiškimai artimiausiu metu pasieks teismus. Dauguma bylų nagrinėjamos uždaruose teismo posėdžiuose, siekiant užtikrinti pareiškėjų privataus gyvenimo apsaugą.
„Constat“ duomenimis, Lietuvoje teismams iš viso galėjo būti pateikta apie 50-ies porų prašymų registruoti partnerystę teismų keliu.
LGBTQ+ bendruomenė, asociatyvi pexels.com nuotr.
Registro klausimai per planuotą terminą neišspręsti
„Constat“ partneris, advokatas dr. Karolis Kurapka pabrėžia, kad ši socialinė iniciatyva leido teisininkams tapti liudininkais, jog vien teisminis kelias partnerystės klausimų neišspręs. Anot jo, per metus tapo dar aiškiau, kad sprendžiant tos pačios lyties asmenų partnerystės klausimus turi atsirasti aiškus ir orus reguliavimas.
„Teismai laikėsi bendros pozicijos tenkinti pareiškėjų prašymus – pripažino partnerystes ir įpareigojo Teisingumo ministeriją, atstovaujančią Lietuvos Respublikai, arba metrikacijos įstaigas bei tam tikrais atvejais Registrų centrą atlikti veiksmus, susijusius su jų registravimu. Per šiuos metus buvo vos keli pavieniai atvejai, kai pareiškimai teisme nebuvo priimami, nustatant, mūsų nuomone, perteklinius ar nepagrįstus trūkumus“, – teigia advokatas.
„Constat“ partneris, advokatas dr. Karolis Kurapka, asmeninio archyvo nuotr.
Sprendimai grindžiami Konstitucinio Teismo išaiškinimu, kad valstybė turi pareigą užtikrinti šeimos gyvenimo apsaugą ir toms poroms, kurios nėra sudariusios santuokos, tačiau gyvena kaip šeima.
Pažymėtina ir tai, kad bylose Teisingumo ministerija, ar tai būtų 2025 m. gegužė, ar 2026 m. balandis, teikė prašymus teismui atidėti teismų sprendimų vykdymą bent 12 mėnesių laikotarpiui. Anot advokato K. Kurapkos, institucijos motyvavo tuo, kad registrų sistemos nėra pritaikytos partnerystėms registruoti ir joms reikia laiko.
„Prašymai atidėti įregistravimą iš esmės atskleidė praktinę spragą – esama registrų duomenų tvarkymo logika nėra pritaikyta tos pačios lyties porų santykiams įregistruoti. Deja, bet praėjus metams galime pasakyti, kad situacija nepasikeitė – partnerystės įregistravimo klausimas technologiškai nėra išspręstas, nepaisant institucijų pažadų, išsakytų teisminiuose procesuose“, – komentuoja dr. K. Kurapka.
LGBTQI+, asociatyvi pexels.com nuotr.
Valstybės palaikymas sumažėjo
Didesni iššūkiai išryškėjo sprendimų įgyvendinimo stadijoje. Nors institucijos buvo sutarusios neskųsti sprendimų, kuriais pripažįstama partnerystė, o taip pat buvo rastas sprendimas dėl laikino registravimo mechanizmo Vedybų sutarčių registre, tačiau pasikeitus politinei vadovybei šis sprendimas nebuvo įgyvendintas. Praktika tapo mažiau nuosekli – Teisingumo ministerija pradėjo teikti apeliacinius skundus.
„Matome, kad sprendimų įgyvendinimas priklauso ne tik nuo teismų, bet ir nuo institucijų nusiteikimo. Vis dėlto situacija, kai praėjus metams po Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimai nėra nuosekliai įgyvendinami, rodo, kad teisinė sistema vis dar nėra pritaikyta. Dar 2025 m. pabaigoje Teisingumo ministerija buvo paruošusi Teisingumo ministro įsakymą, kuriuo partnerystės būtų registruojamo santuokų registre, o pats registro funkcionalumas turėjo būti pritaikytas dar 2025 m. gruodį, tačiau pasikeitus ministerijos vadovybei, šis klausimas taip ir liko neišspręstas, nevykdant įsiteisėjusių ir įstatymo galią institucijoms turinčių teismų sprendimų. “, – pažymi dr. K. Kurapka
Tos pačios lyties pora, pexels.com nuotr.
Laukiamiausios teisės – ribotos
Teisininkai primena, kad net ir tinkamas partnerystės įregistravimas duomenų sistemose neišspręstų esminės teisinės problemos: Civilinio kodekso nuostatos tos pačios lyties šeimoms šiuo metu reglamentuoja tik ribotą turtinių santykių dalį, o kitos šeimos gyvenimui svarbios sritys – paveldėjimas, socialinės garantijos, tarpusavio išlaikymas – nėra tinkamai sureguliuotos. Jos galėtų būti įtvirtintos tik priėmus Partnerystės įstatymą.
Teisinė realybė jau atsispindi praktinėse situacijose. Vienoje iš advokatų kontoros „Constat“ konsultuotų porų mirus ilgamečiam partneriui, likęs partneris negauna našlio pensijos. Įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pripažinimo partneriais negarantuoja ir šeimoms įprastos turto paveldėjimo logikos: partneriai paveldi pagal tarpusavyje sudarytus testamentus, o testamentu paveldėjus turtą, jis apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu.
LGBTQ+ vėliava, asociatyvi nuotr., Pexels
„Tokios situacijos parodo, kad poros siekia ne simbolinio santykių pripažinimo, bet ir realių teisių, kurios atitiktų jų šeiminį gyvenimą, kuris šiai dienai vis dar nėra gerbiamas valstybės“, – akcentuoja dr. K. Kurapka.
