Atidaryti paeišką Grafinis elementas
Atidaryti paiešką Grafinis elementas
Uždaryti paieškos laukelį
X

Paremk Lietuvos žmogaus teisių centro veiklą!

Kasdien siekiame mažinti atotrūkį tarp deklaruojamų vertybių – laisva, vakarietiška, demokratiška, žmogaus teises užtikrinanti Lietuva – ir realybės, kurioje žmonės gyvena šiandien. Dirbame tam, kad užtikrintume žmogaus teises Lietuvoje ir padėtume kiekvienam jaustis oriai būnant savimi.

Reklaminis baneris Reklaminis baneris

Lygių galimybių kontrolierius

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba – nepriklausoma valstybės institucija, kurios vienas iš tikslų – užtikrinti, kad būtų laikomasi Moterų ir vyrų lygių galimybių bei Lygių galimybių įstatymuose įtvirtinto asmenų diskriminacijos draudimo. Lygių galimybių kontrolierius be kitų veiklų tiria pareiškėjų skundus dėl diskriminacijos tiek viešajame sektoriuje, tiek santykiuose tarp privačių asmenų. Lygių galimybių kontrolierius, ištyręs skundą gali skirti administracines nuobaudas pažeidėjams, tačiau negali atlyginti žalos pažeidimą patyrusiam asmeniui.

Lygių galimybių kontrolieriaus kompetencija:

  • tiria skundus, atlieka tyrimus savo iniciatyva;
  • teikia konsultacijas dėl paklausimų;
  • atlieka nepriklausomus tyrimus ir nepriklausomas diskriminacijos padėties apžvalgas,
  • skelbia nepriklausomas ataskaitas, teikia išvadas ir rekomendacijas, taip pat pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl teisės aktų tobulinimo ir lygių teisių įgyvendinimo politikos prioritetų;
  • vykdo prevencinę ir švietėjišką veiklą, lygių galimybių užtikrinimo sklaidą;
  • keičiasi turima informacija su kitomis Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių institucijomis ir įstaigomis, tarptautinėmis organizacijomis;
  • vykdo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo kontrolę.

Nuo 2021 m. lygių galimybių kontrolieriaus pareigas eina Birutė Sabatauskaitė.

Birutė Sabatauskaitė, Domo Rimeikos nuotr.

Birutė Sabatauskaitė, Domo Rimeikos nuotr.

KOKIA TVARKA PADUODAMAS SKUNDAS LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUI?

Kiekvienas fizinis ir juridinis asmuo turi teisę pateikti skundą dėl lygių teisių pažeidimo.

Skundai teikiami raštu. Pareiškėjas arba jo įgaliotas asmuo skundą lygių galimybių kontrolieriui gali pateikti:

Skundą galima paduoti per 3 mėnesius nuo skundžiamųjų veiksmų padarymo. Skundai, paduoti praėjus šiam terminui, paprastai nėra nagrinėjami,  jeigu lygių galimybių kontrolierius nenusprendžia kitaip.

Prieš pateikiant skundą, būtina įvertinti, ar pateikiama informacija priklauso lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijai: ar diskriminacija patirta dėl lygių galimybių įstatymuose numatytų diskriminacijos pagrindų ir ar skundžiami veiksmai nutiko vienoje iš sričių, kuriose draudžiama diskriminuoti:

diskriminacijos pagrindai

KAS TURĖTŲ BŪTI NURODYTA SKUNDE?

  1. Adresatas –lygių galimybių kontrolierius;
  2. pareiškėjo vardas, pavardė (pavadinimas), gyvenamoji vieta (buveinė), jeigu pareiškėjas turi, elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai, taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas, jeigu žinoma, – atstovo elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai;
  3. asmens, kurio veiksmai skundžiami, vardas, pavardė, pareigos arba pavadinimas, buveinė, jeigu žinoma, – ir skundžiamo asmens elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai;
  4. konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar sprendimas, jo įvykdymo (priėmimo) data; jų padarymo laikas ir aplinkybės;
  5. aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta;
  6. prašymas lygių galimybių kontrolieriui;
  7. skundo parašymo data ir pareiškėjo parašas.

Jeigu skundą paduoda pareiškėjo atstovas, turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus.

Prie skundo gali būti pridedami turimi įrodymai ir jų aprašymas, ginčijamo sprendimo nuorašas.

KADA SKUNDAS NENAGRINĖJAMAS?

Kontrolierius atsisako nagrinėti skundą ir ne vėliau kaip per 10 dienų grąžina jį pareiškėjui, jei:

  • neįmanoma pradėti tyrimo dėl duomenų trūkumo arba jeigu skundo tekstas neįskaitomas, o pareiškėjas lygių galimybių kontrolieriaus prašymu per nustatytą terminą jų nepateikia ar nepatikslina;
  • skundas pateiktas praėjus šio įstatymo 26 straipsnyje nustatytam terminui;
    skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijai;
  • skundas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas, yra nagrinėjamas arba pagal įstatymus turi būti nagrinėjamas teisme;
  • dėl skundo dalyko yra priimtas procesinis sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą;
  • pakartotinai pateiktas skundas tuo pačiu klausimu jau buvo išnagrinėtas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje, išskyrus atvejus, kai nurodoma naujų aplinkybių ar pateikiama naujų faktų.

KĄ GALI NUSPRĘSTI LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS?

Baigus tirti skundą, surašomas sprendimas, kuriame nurodoma tyrimo metu nustatytos aplinkybės, esantys įrodymai bei veiksmų (neveikimo) teisinis įvertinimas. Sprendimą pasirašo lygių galimybių kontrolierius.

Tyrimo metu ar atlikęs tyrimą, lygių galimybių kontrolierius gali priimti sprendimą:

  1. perduoti tyrimo medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui, jeigu nustatomi galimi nusikalstamos veikos požymiai;
  2. kreiptis į atitinkamą asmenį ir siūlyti nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus (neveikimą);
  3. kreiptis į atitinkamą asmenį ar instituciją ir siūlyti pakeisti ar panaikinti administracinį aktą arba sprendimą (ar jo dalį), susijusį su lygių galimybių pažeidimu;
  4. pradėti administracinių nusižengimų teiseną;
  5. pripažinti skundą nepagrįstu, jeigu nepasitvirtino jame nurodyti pažeidimai;
  6. įspėti dėl padaryto pažeidimo;
  7. įpareigoti reklamos veiklos subjektus nutraukti neleidžiamą reklamą ir nustatyti šio įpareigojimo įvykdymo terminus ir sąlygas;
  8. su pareiškimu kreiptis į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis), religinės bendruomenės ir bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos arba asociacijos priimtas bendro pobūdžio aktas atitinka šį įstatymą ar Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą.

KAM ATITENKA ĮRODINĖJIMO PAREIGA? 

Teismuose ar kitose kompetentingose institucijose, nagrinėjant fizinių ar juridinių asmenų skundus, pareiškimus, prašymus, pranešimus ar ieškinius dėl diskriminacijos lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, pareiškėjui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimo, preziumuojama, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo ar nurodymo diskriminuoti faktas buvo. Skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas.

AR VIEŠINAMI TIRIAMI SKUNDAI?

Lygių galimybių kontrolierius informaciją visuomenės informavimo priemonėms apie skundo dėl lygių galimybių pažeidimo tyrimą teikia tik pareiškėjui sutikus.

ŽALOS, KURIĄ SUKĖLĖ DISKRIMINACIJA, ATLYGINIMAS

Lygių galimybių įstatymas bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas numato, kad asmuo, patyręs diskriminaciją, seksualinį priekabiavimą ar priekabiavimą, turi teisę reikalauti iš kaltų asmenų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą įstatymų  nustatyta tvarka, kreipiantis į teismą.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos logotipas

Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements