Kasmet sausio 28-tą dieną minima Europos duomenų apsaugos diena atkreipia dėmesį į asmens privatumo ir duomenų apsaugos svarbą. Ši data pasirinkta pirmojo tarptautinio dokumento, skirto asmens duomenų apsaugai, priėmimui paminėti. Šiais metais Europos duomenų apsaugos diena minima jau devintąjį kartą. 2014-ieji metai buvo labai reikšmingi asmens duomenų apsaugai Europoje. Šia proga Žmogaus teisių stebėjimo institutas pristato trumpą praėjusių metų aktualijų apžvalgą.
1. Europos Parlamentas pritarė asmens duomenų apsaugos reformai
Flickr.com, Christopher Cotrell (Creative Commons licencija)
Kovo 12 d., po daugiau nei dvejus metus trukusių diskusijų ir derybų, Europos Parlamentas balsavo už Bendrąjį asmens duomenų apsaugos reglamentą ir už Direktyvą, reglamentuojančią teisėsaugos institucijų atliekamą asmens duomenų tvarkymą. Šiuo metu vyksta derybos Europos Taryboje ir tikimasi, kad minėti teisės aktai bus galutinai patvirtinti šių metų pabaigoje ar kitų metų pradžioje. Skaityti daugiau.
2. ES Duomenų saugojimo direktyva pripažinta negaliojančia
Flickr.com, Cédric Puisney (Creative Commons licencija)
Balandžio 8 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) byloje Digital Rights Ireland prieš Airiją konstatavo, kad vadinamoji Duomenų saugojimo direktyva neatitinka Europos Sąjungos teisės. Nuspręsta, jog reikalaujant saugoti duomenis ir suteikiant prieigą prie jų nacionalinėms institucijoms yra grubiai kišamasi į pagrindinių teisių į privataus gyvenimo gerbimo ir asmens duomenų apsaugos sritį. ESTT pažymėjo, jog priėmus šią direktyvą buvo pažeistas proporcingumo principas. Skaityti daugiau.
3. ESTT konstatavo, kad asmenys turi teisę būti pamirši internete
Flickr.com, „Mark Sample“ iliustracija (Creative Commons licencija)
Gegužės 13 d. byloje Google prieš Ispaniją ESTT konstatavo, kad asmenys turi „teisę būti pamiršti“ internete, kai paieškos rezultatuose skelbiama informacija yra neaktuali, neadekvati, nebereikšminga ir perteklinė. Atitinkama pareiga taikoma ir ne Europoje įkurtiems paieškos varikliams. Lapkričio mėnesį Asmens duomenų apsaugos direktyvos 29 straipsnio darbo grupė (29 straipsnio darbo grupė) patvirtino gaires dėl šio sprendimo įgyvendinimo. Skaityti daugiau.
4. Europos Parlamentas išreiškė abejones dėl NSA vykdomo duomenų rinkimo
Flickr.com, Fibonacci Blue (Creative Commons licencija)
Kovo 12 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria konstatavo, kad JAV Nacionalinio saugumo agentūra (NSA), masiškai rinkdama piliečių duomenis, veikė pažeisdamas teisę į asmens duomenų apsaugą. Parlamentas paragino Europos Komisiją inicijuoti „Saugaus uosto“ susitarimo (angl. Safe Harbor Agreement) keitimą, kad JAV įmonės galėtų teisėtai perkelti ES gyventojų asmens duomenis. Reaguodama į tai Europos Komisija parengė 13 rekomendacijų JAV Vyriausybei dėl šio susitarimo keitimo. Skaityti daugiau.
5. 60 000 ieškovų byla prieš Facebook pasiekė Austrijos teismus
Flickr.com, „Master OSM 2011“ iliustracija (Creative Commons licencija)
Liepos 31 d. Austrijos studentas Max Schrems pateikė ieškinį Vienos teismui prieš Facebook, reikalaudamas atlyginti žalą, atsiradusią dėl neteisėto jo asmens duomenų tvarkymo ir saugojimo. Juo pavyzdžiu pasekė daugiau nei 60 tūkst. bendraieškovų, kurie iš socialinio tinklo giganto siekia prisiteisti po 500 eurų. Skaityti daugiau.
6. 29 straipsnio darbo grupė paskelbė nuomonę dėl daiktų interneto saugumo
Flickr.com, Thomas Hawk nuotrauka (Creative Commons licencija)
29 straipsnio darbo grupės nuomonėje pateikti nurodymai ir paaiškinimai kaip turėtų būti taikomos ES asmens duomenų apsaugos taisyklės daiktų interneto kontekste. 29 straipsnio darbo grupės įsitikinimu, vartotojai, naudodamiesi daiktų interneto įrenginiais, privalo turėti absoliučią galimybę valdyti savo duomenis, o šių įrenginių gamintojai turi išsamiai informuoti vartotojus apie jų duomenų tvarkymą, judėjimą bei saugojimą ir turi gauti jų sutikimą šių veiksmų atlikimui. Skaityti daugiau.
7. Google skirtos baudos dėl neteisėto asmens duomenų rinkimo ir tvarkymo Italijoje ir Prancūzijoje
Flickr.com, bubbletea1 (Creative Commons licencija)
Italijos duomenų apsaugos įstaiga „Garante“ skyrė milijono eurų baudą Google dėl duomenų rinkimo pažeidimų, padarytų 2010 metais, renkant duomenis nepažymėtais Google Street View automobiliais. Tuo tarpu Prancūzijos duomenų apsaugos agentūra (CNIL) skyrė maksimalią 150 000 eurų baudą Google dėl 2012 metais įvestos naujos privatumo politikos, leidžiančios rinkti informaciją apie vartotojų veiklą, naudojantis jos paslaugomis: Google paieška, Gmail ir YouTube. Skaityti daugiau čia ir čia.
8. Lietuvoje priimtas Kibernetinio saugumo įstatymas
Liberties.eu, David Szebenyi iliustracija.
Gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymą, nustatantį kibernetinio saugumo sistemos organizavimą ir kibernetinio saugumo užtikrinimo priemones. Šio įstatymo 12 straipsnis leidžia policijai rinkti, analizuoti, vertinti informaciją apie galimus teisės pažeidimus kibernetinėje erdvėje ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjus įpareigoti iki 90 dienų saugoti informaciją, susijusią su jų paslaugų abonentais ir atskleidžiančią jų tapatybę. Skaityti daugiau.
9. Pasiūlyta leisti Valstybinei mokesčių inspekcijai gauti daugiau duomenų apie asmenų finansines lėšas
Flickr.com, Ken Teegardin (Creative Commons licencija)
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Finansų ministerija pasiūlė numatyti pareigą finansų rinkos dalyviams (bankams, kredito, mokėjimo ir kitoms įstaigoms) pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie asmenų atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas, jų apyvartas ir likučius, palūkanas, skolinius įsipareigojimus, vertybinius popierius, draudimo įmokas, pensijų draudimo įmokas bei kitą reikalingą informaciją. Šiuo metu minėtos įstaigos teikia informaciją tik apie atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas. Skaityti daugiau.
10. Teisingumo ministerija pasiūlė asmens kodą pakeisti atsitiktinių skaičių seka
Flickr.com, Eyesee (Creative Commons licencija)
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija liepos 31 d. parengė Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūlo keisti asmens dokumentuose esančių asmens kodų sudarymo tvarką. Vietoje kodo, atskleidžiančio lytį ir gimimo datą, siūloma, kad naująjį asmens kodą sudarytų registro atsitiktinai parinktų vienuolikos skaičių seka. Šiuo metu įstatymo projektas derinamas su suinteresuotomis institucijomis. Skaityti daugiau.
Prie šios straipsnių serijos galite prisidėti ir jūs, atsiųsdami savo pageidavimus ar klausimus dėl naujų jus dominančių temų el. paštu skaitmeninesteises@gmail.com.
