Atidaryti paeišką Grafinis elementas
Atidaryti paiešką Grafinis elementas
Uždaryti paieškos laukelį
X

Paremk Lietuvos žmogaus teisių centro veiklą!

Kasdien siekiame mažinti atotrūkį tarp deklaruojamų vertybių – laisva, vakarietiška, demokratiška, žmogaus teises užtikrinanti Lietuva – ir realybės, kurioje žmonės gyvena šiandien. Dirbame tam, kad užtikrintume žmogaus teises Lietuvoje ir padėtume kiekvienam jaustis oriai būnant savimi.

Reklaminis baneris Reklaminis baneris
Aktualu

9 iš 10 studentų nepraneša patyrę psichologinį smurtą akademinėje aplinkoje

„Sourcery“ nuotr.

Lietuvos studentų sąjunga | 2018 05 29

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) balandžio – gegužės mėnesiais vykdė tyrimą, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti, kokia yra studentų psichologinė būklė, ar jie patiria psichologinį smurtą ir (ar) seksualinį priekabiavimą akademinėje aplinkoje.

Tyrime dalyvavo 2072 respondentai iš Lietuvos aukštųjų mokyklų. Daugiau nei trečdalis (37 proc.) bakalauro ir tiek pat magistro studentų teigė akademinėje aplinkoje patyrę psichologinį smurtą.

Dažniausiai pasitaikančios psichologinio smurto formos buvo nemalonus sarkazmas, siekis išjuokti ar pažeminti kitą bei pasikartojančios neigiamos pastabos ir komentarai.

56 proc. atsakiusiųjų, jog yra patyrę psichologinį smurtą, jį patyrė iš studento (-ų), net 73 proc. iš dėstytojo (-ų), o 16 proc. iš kitų darbuotojų (respondentai galėjo pasirinkti kelis variantus).

Labiausiai paplitusi seksualinio priekabiavimo forma aukštosiose mokyklose – seksistiniai juokeliai

5 proc. apklaustųjų akademinėje aplinkoje teigė patyrę seksualinio priekabiavimo apraiškas.

49 proc. atsakiusiųjų teigiamai seksualinį smurtą yra patyrę iš studento (-ų), daugiau nei pusė (55 proc.) iš dėstytojo, o 6 proc. iš kitų darbuotojų (respondentai galėjo pasirinkti kelis variantus). ¾ studentų, patyrę seksualinį priekabiavimą, patyrė ir psichologinį smurtą.

Studentai bijo įtakos studijų rezultatams

Lietuvos studentų sąjungos atliktas tyrimas atskleidė didžiulę problemą – net 91 proc. patyrusių psichologinį ar seksualinį smurtą niekam nepranešė. Dažniausiai pasitaikantys atsakymai, kodėl niekur nesikreipė, yra baimė, jog tai turės įtakos tolimesniems studijų rezultatams ir baimė, jog niekas nekreips dėmesio.

51 proc. besikreipusių pagalbos teigė jos sulaukę, o 30 proc. – ne. Trečdalis atsakė kreipęsi į artimuosius, o ne į aukštąją mokyklą ar atitinkamas institucijas. Išdrįsti pranešti apie psichologinį smurtą, seksualinį priekabiavimą, anot apklausos rezultatų, studentus paskatintų anonimiškumo užtikrinimas (70 proc.), aiški skundų priėmimo bei nagrinėjimo tvarka (50 proc.), žinojimas, kur galima ieškoti pagalbos (40 proc.), kaltojo nubaudimas (46 proc.) bei nemokama pagalba (28 proc.).

Informacijos apie psichologinę pagalbą aukštosiose mokyklose – per mažai

Daugiau nei pusė (64 proc.) apklaustųjų nežino, nėra tikri, ar jų aukštojoje mokykloje yra prieinama psichologinė pagalba, o 8 proc. teigė, kad tokia pagalba jų aukštojoje mokykloje prieinama nėra. 64 proc. atsakiusiųjų, kad tokia pagalba neteikiama, teigė norintys, kad aukštojoje mokykloje ji būtų prieinama ir tik 6 proc. teigė, jog jiems tokia pagalba nereikalinga.

Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Komentuoki