Artėjant savivaldos rinkimams, noriu pakalbėti apie žmones, kurių pažeidžiamumas juos padaro lengvais rinkiminių manipuliacijų taikiniais. Vien penktadalį rinkėjų būtų galima paveikti dėl jų skurdo – būtent tokia Lietuvos gyventojų dalis gyvena nepritekliuje jau daugelį metų. Tai daugiausia senatvės pensininkai ir asmenys, kurių veikla dėl sveikatos sutrikimų buvo apribota, bedarbiai, vieniši žmonės, ypač vieniši tėvai.
Pajamų stygius ne tik neleidžia įsigyti reikalingiausių daiktų, nuolat verčia ieškoti būdų, kaip išgyventi, nusipirkti maisto, drabužių ar išlaikyti būstą, bet taip pat užkerta kelią pilnaverčiam gyvenimui. Mokslininkai, nagrinėjantys skurdo ir žmogaus teisių sąsajas, teigia, kad skurdas daro neigiamą įtaką ne tik galimybei pasinaudoti socioekonominėmis, bet ir politinėmis, pilietinėmis žmogaus teisėmis. Rinkimų manipuliacijos apima tiesioginius veiksmus, kuriais tyčia iškreipiama žmonių balsavimo teisė: balsavimas arba visai neužtikrinamas, arba verčiama balsuoti už vieną ar kitą partiją, kitu atveju jie neteks valstybės pagalbos.
Ne vienerius metus rinkimus stebinčios nevyriausybinės organizacijos „Baltosios pirštinės“ savanorė pasidalino savo rinkimų stebėjimo patirtimi senelių slaugos namuose:
„Tą dieną mitai apie griežtus, konfidencialius rinkimus sudužo. Mes pamatėm, kad tai, ką žmonės pasakoja apie pažeidimus rinkimų metu, yra tiesa.
Rinkimai vyko lauke, nes buvo pandemija. Nemažą dalį senjorų reikėjo atvežti vėžimėliuose, padėti jiems ateiti. Buvo įdomu stebėti ir darbuotojų bendravimą su slaugos namuose gyvenančiais asmenimis. Kai juos atvežė, didžioji dalis senjorų priėjo prie savo lapelio ir visų pirma klausė slaugytojos: „Tai už ką man čia dabar balsuoti?“ Kadangi buvo stebėtojų, slaugytojos nejaukiai ragino žmones patiems nuspręsti ir atiduoti savo balsą. Visgi susidarė toks įspūdis, kad tuose namuose vyrauja įprasta praktika, kad senjorai iš pradžių paklausia, už ką balsuoti, ir sulaukia atsakymo. O kadangi šį kartą buvo stebėtojų, slaugytojos negalėjo duoti savo patarimo.
Tačiau net ir esant stebėtojams, vis tiek nebuvo išvengta pažeidimų. Buvo atvejų, kai prie asmenų, balsuojančių prie savo biuletenių, prieidavo slaugytojos, aiškindamos, kad asmuo pats negeba, nemoka prabalsuoti. Taip pat buvo atvejis, kad slaugytoja norėjo nufotografuoti žmogų su užpildytu biuleteniu, bet neleidom. Nors slaugytoja aiškinosi, kad čia socialiniams tinklams, viešinimui, visgi buvo minčių, kad tos nuotraukos gali būti skirtos kitiems tikslams, pavyzdžiui, kaip įrodymas, kad buvo balsuojama už atitinkamą partiją.“
Amžius ir socialinis pažeidžiamumas Lietuvoje ir toliau išlieka kliūtimi ne tik nepatirti spaudimo už ką balsuoti (ką liudija „Baltųjų piršinių“ savanorės pasakojimas), bet ir balsuoti apskritai. Keli skaičiai įsivaizdavimui: remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2021 metais keturi iš dešimties (38,8 proc.) senatvės pensininkų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos, trečdalio (32,7 proc.) gyventojų veikla dėl sveikatos sutrikimų buvo apribota.
Kaip konkrečiai šioms asmenų grupėms neužtikrinama teisė balsuoti? Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tikslas vienija daugiau nei 50 organizacijų visoje Lietuvoje. Mūsų nariai pasakoja apie atvejus, kai dalis garbaus amžiaus piliečių praranda galimybę atiduoti savo balsą dėl to, kad į namus neatvyksta rinkimų komisijos nariai, nors išankstiniam balsavimui jie būna užsiregistravę. Taip pat girdime apie atvejus, kai globos įstaigų darbuotojų nuožiūra kai kurie asmenys nėra įtraukiami į žmonių, turinčių balsavimo teisę, sąrašą. Fiksuojami ir atvejai, kai balsavimas vyksta senuose pastatuose, kurie nėra pritaikyti žmonėms su negalia. Tokiais atvejais dėl fizinio neprieinamumo dalis žmonių, turinčių sveikatos sutrikimų, praranda savo fundamentalią pilietinę teisę.
Kita forma, kuria kišamasi į rinkimus, yra manipuliacijos arba grasinimai. Manipuliacijų taikiniu paprastai tampa skurstantys piliečiai, kurie gauna piniginę socialinę paramą arba socialines paslaugas. Skurstantys žmonės pasakoja sulaukiantys grasinimų, kad jeigu nebalsuos už atitinkamą partiją ar politiką, iš jų bus atimta valstybės parama: „Seniūnas sako, kad jeigu nebalsuosi už mano partiją, tai atimsiu pašalpą“, – dažnas nusiskundimas, kurį girdi mūsų organizacijų nariai Lietuvos regionuose. Tokios situacijos taip pat būdingos globos įstaigose, tik tada manipuliuojama teikiamomis paslaugomis. Taip valdininkai ir darbuotojai naudojasi savo galia ir iš esmės pažeidžia demokratijos principus.
Organizacijos „Baltosios pirštinės“ ilgametė savanorystės patirtis rinkimuose parodė, kad manipuliacijų nepasiturinčiųjų rinkėjų atžvilgiu pasitaiko ir kitomis formomis: vykdant įvairių formų agitacijas, bandant papirkti juos papildomomis paslaugomis, arba, kas ypatingai apgailėtina, maistu, drabužiais, alkoholiu.
Teisė į laisvus rinkimus yra esminė demokratijos sąlyga. Kiekvienas galime prisidėti ir stabdyti pažeidžiamų asmenų teisių varžymą. Tam yra prieinamų ir visai nesudėtingų būdų.
Pasirūpinkite savo artimaisiais ar pažįstamais, kurie gali tapti manipuliacijų taikiniais – paaiškinkite jiems, kaip atrodo manipuliavimas ir įsakmus ar subtilesnis vertimas balsuoti už vieną ar kitą partiją. Neužsimerkite ir, pastebėję galimus rinkimų tvarkos pažeidimus, apie juos praneškite atitinkamoms institucijoms. Skundai dėl rinkėjų papirkimo, politinės reklamos ir kitų galimų rinkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, gali būti pateikti raštu, elektroniniu paštu rinkim@vrk.lt bei Vyriausiosios rimkimų komisijos elektroninių paslaugų portale rinkejopuslapis.lt, taip pat telefonu bei tiesiogiai balsavimo vietose.
O partijas ir rinkimų komitetus raginame sąžiningai elgtis rinkimų metu, nes nuo pirmo žingsnio – sąžiningų rinkimų – prasideda kelias į pokytį, kurio jūs siekiate eidami į politiką.
Komentaras parengtas įgyvendinant projektą „Mano teisės: Kokybiško žmogaus teisių diskurso stiprinimas Lietuvoje“. Projektas yra Aktyvių piliečIų fondo, finansuojamo Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis, dalis.
