Atidaryti paeišką Grafinis elementas
Atidaryti paiešką Grafinis elementas
Uždaryti paieškos laukelį
X

Paremk mus Contribee!

Kasdien siekiame mažinti atotrūkį tarp deklaruojamų vertybių – laisva, vakarietiška, demokratiška, žmogaus teises užtikrinanti Lietuva – ir realybės, kurioje žmonės gyvena šiandien. Dirbame tam, kad užtikrintume žmogaus teises Lietuvoje ir padėtume kiekvienam jaustis oriai būnant savimi.

Reklaminis baneris Reklaminis baneris
Komentaras

Agata Gluchovska. Seimas atidėlioja sprendimą, kurio laukia penktadalis milijono gyventojų

Agata Gluchovska, Bertos Tilmantaitės nuotr.

Agata Gluchovska, Bertos Tilmantaitės nuotr.

Agata Gluchovska, socialinės politikos analitikė, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas | 2023 12 19

Su Kristina susipažinau per vieną iš skurdą patiriančių žmonių susitikimų. Tą dieną Kristiną sveikinome su aštuntuoju blaivybės mėnesiu. Apsidžiaugiau, nes atrodė, kad po daugelio metų kovos su priklausomybe moteriai pagaliau pavyko atsispirti nuo dugno ir ji vėl turės galimybę grįžti į normalų gyvenimą.

Deja, labai klydau.

Pasirodo, kad sunkiausias Kristinos gyvenimo etapas tik prasidėjo: Kristinos įsiskolinimai tapo dideliu barjeru, dėl kurio ji iki šiol neturi galimybės  visavertiškai gyventi.

Ne tik Kristina, bet ir apie 200 tūkstančių Lietuvos gyventojų turi skolų. Dėl infliacijos tokių žmonių šiemet dar padaugėjo, o „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, nemažą dalį naujųjų įsiskolinimų sudarė skolos už komunalines paslaugas bei elektros energiją. Infliacija ir energijos krizė taip pat ženkliai sumažino žmonių galimybes išgyventi su turimomis pajamomis. Vasario mėnesį Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo užsakymu bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko apklausą. Ji parodė, kad kas penktam (23 proc.) Lietuvoje  trūko lėšų būsto nuomai ar komunaliniams mokesčiams.

Įsiskolinimai – kertinis barjeras įsidarbinti

Kristina, skirtingais gyvenimo etapais susidurdama su įvairiais iššūkiais, bandė išgyventi – griebėsi greitųjų kreditų, nemokėjo už komunalines paslaugas. Šiuo metu jos skolos sudaro apie 8 tūkst. eurų, kurios yra išskirstytos per kelis antstolius. Tai reiškia, kad kai Kristina bando įsidarbinti, darbdaviai jos nedarbina, nes buhalterijai tektų papildoma našta administruojant skolas:

„Kai sužinodavo apie skolas, iš karto tiesiai šviesiai sakydavo, kad neįdarbins, nes esu netinkama, nes turiu skolų, nesu patikima. Vieną kartą man pavyko įsidarbinti, kai nuo buhalterės nuslėpiau, kad turiu skolų. Visi manim buvo patenkinti, puikiai atlikau savo darbą. Vis dėlto, greitai antstoliai mane susirado ir atsiuntė raštą į darbovietę. Po to darbdavio elgesys pasikeitė ir greitai buvau išstumta iš darbo. Tada vėl pradėjau gerti… Ir toliau grimzdau į skolas.“

Deja, su tokia situacija susiduria daugiau nei pusė skolininkų, nes jie turi daugiau nei vieną bylą. Skolų prikaupę gyventojai neretai taip pat vengia legalaus darbo, nes, atlyginimui patekus į sąskaitą, reikšmingą dalį antstoliai nuskaičiuoja už skolas. „Su darbu ir antstoliais buvo neįmanoma net nuomos susimokėti“, – dalinasi Kristina. Turintys įsiskolinimų dažniausiai praranda motyvaciją dirbti, įkrenta į paramos sistemą, griebiasi nelegalaus darbo ar gyvena išlaikomi artimųjų.

Svarbu pažymėti ir tai, kad antstoliai nemato skolininko lėšų kilmės – tik pasipildžiusią banko sąskaitą. Įsiskolinusieji asmenys turi raštu pateikti pažymą apie lėšų kilmę, jeigu tai yra pajamos, iš kurių nuskaitymai yra negalimi (pavyzdžiui, vaiko pinigai, laidojimo pašalpa, piniginė socialinė parama). „Šiuo metu socialinę pašalpą atsiimu pašte, nes esu ne kartą susidūrusi su tuo, kad antstoliai užšaldydavo mano pinigus, arba nuskaičiuodavo iš mano pašalpos. Tada teko badauti. Dabar iš 172 Eur pašalpos kas mėnesį stengiuosi susimokėti bent 10 Eur skolai padengti. Aš labai noriu viską išsimokėti, labai noriu turėti pastovų darbą, kur manęs nemenkintų.“

Skolų grąžinimo sistema taip įklampina, kad gresia ne tik badavimas, bet ir atsidurti gyvybei pavojingose situacijoje. Kristina sako ne kartą sulaukusi grasinimų iš antstolių, kad šie atims jos kambarį, tad jai teko priimti pavojingą sprendimą: „Antstoliai – mano didžiausia baimė. Man grasino, kad atims iš manęs mano kambariuką. Tada labai išsigandau. Spaudimas buvo toks stiprus, kad grįžau pas savo sugyventinį, kuris daug metų mane labai stipriai mušdavo. Nesikreipiau pagalbos, nes bijojau netekti kambariuko“, – skurdą patiriančių žmonių susitikime pasakojo Kristina.

Seime svarstomi geri pasiūlymai

Kaip rodo Kristinos istorija, šiuo metu taikomi nuskaitymai nuo darbo užmokesčio nemotyvuoja ir net atgrasina nedirbančius bei prasiskolinusius asmenis grįžti į darbo rinką. Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad didžiausią skolininkų dalį (du trečdalius) sudaro asmenys, kurie negauna pensijos ar pajamų iš ūkinės veiklos. Maždaug dešimtadalį skolininkų sudaro žmonės, gaunantys minimalią mėnesinę algą (MMA) ir mažiau, taip pat gaunantys tarp vienos ir dviejų MMA, bei pensijas gaunantys žmonės.

Pagal galiojančią tvarką, atlikus išskaitas nuo MMA iš skolininko, kuris turi daugiau nei vieną bylą, asmeniui liekanti suma gerokai atsilieka nuo skurdo rizikos ribos – po nuskaitymo žmogui lieka 443 Eur (2023 m. skurdo rizikos riba siekia 566 Eur).

Asmeniui, turinčiam vieną bylą, po išskaitų liekanti pajamų suma siekia apie 89 proc. skurdo rizikos ribos. Turinčiam daugiau nei dvi bylas – tik 78 proc. Įsivaizduokite pragyvenimą Vilniuje už 443 Eur per mėnesį. Realybėje tai reiškia, kad legaliai dirbančius ir mokesčius mokančius žmones valstybė baudžia – dėl per didelių išskaitų jie negali patenkinti būtinųjų poreikių, ypač jei turi išlaikomų asmenų.

Siekiant paskatinti skolininkus grįžti į darbo rinką, šiuo metu Seime yra svarstomi reikšmingi pokyčiai. Svarbiausi jų – išmokų mažinimas ir didesnė paskutinio būsto apsauga.

Pirma, mažiau nei MMA uždirbantiems skolininkams, būtų išskaitomi 10 proc., o ne 20 proc. ar 30 proc. atlygio, kaip yra dabar. Dar siūloma įvesti papildomą išskaitų laiptelį gaunantiems nuo vieno iki dviejų MMA, t. y. jiems taikyti 30 proc. išskaitą, o uždirbantiems daugiau nei du MMA – taikyti 50 proc. išskaitą.

Antra, siekiant apsaugoti būstą, siūloma ilginti laikotarpį nuo 18 iki 36 mėn., kuomet  negalima išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto. Taip pat nukreipti išieškojimą į būstą tik tada, kai skola viršija 10 MMA (2023 m. – 8 400 Eur), vietoje šiuo metu esančių 4 tūkstančių.

Šie pasiūlymai leistų skolininkams labiau įsitraukti į darbo rinką ir kartu skatintų dalį pajamų nusimatyti skolos grąžinimui. Išloštų visi – tiek skolininkas, tiek valstybė, tiek kreditoriai, kuriems kad ir po mažiau, bet skolos vis dėlto būtų grąžinamos.

Trūksta politinės valios

Skolininkų daug, o Lietuvoje egzistuojančios išskaitos yra vienos didžiausių visoje Europoje: jos visiškai neskatina dirbti, o būsto praradimas yra viena didžiausių rizikų žmogui patirti atskirtį.

Išskaitų mažinimo projektą pateikė Vyriausybė, jis išdiskutuotas Trišalėje taryboje, rengti tarpinstituciniai susitikimai, tačiau Seime, jis, deja, užstrigo – priėmimas nukeltas į Seimo pavasario sesiją. Gaila, nes kiekvienas sprendimų atidėliojimas tolina skolininkų galimybes realiai ir visavertiškai įsilieti į visuomenės gyvenimą. Tai yra daugiau nei 200 000 Lietuvos gyventojų.

Komentaras parengtas įgyvendinant projektą „Mano teisės: Kokybiško žmogaus teisių diskurso stiprinimas Lietuvoje“. Projektas yra Aktyvių piliečIų fondo, finansuojamo Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis, dalis.

Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Komentuoki