Greitai dešimtmetį skaičiuosianti „Nepatogaus kino klasė“ tapo edukacine programa. Iš platformos, suteikiančios mokytojams, jaunimo darbuotojams ir edukatoriams galimybę nemokamai naudoti dokumentinius filmus, „Nepatogaus kino klasė“ šiandien kviečia į virtualios realybės edukacijas, nuotolinius seminarus bei nuolat pildo platformą naujais filmais bei metodinėmis medžiagomis.
Dokumentinio filmo „Mes, berniukai“ akimirka.
Kaip sako „Nepatogaus kino klasės“ vadovė Sandra Gaučiūtė, pagrindinis šios programos tikslas yra padėti atvirai ir jautriai aptarti sudėtingas, ne visada patogias temas – pavyzdžiui, socialinę atskirtį, lyčių lygybę, psichikos sveikatą, tapatybę, medijų raštingumą. Mokytojų, jaunimo darbuotojų ir edukatorių, kurie naudojasi šią platforma – jau per 6000 iš visų Lietuvos savivaldybių.
Sandra Gaučiūtė, asmeninio archyvo nuotr.
Nauji filmai aktualiems klausimams reflektuoti
„Nepatogaus kino klasės“ vadovė S. Gaučiūtė sako, mokytojai, jaunimo darbuotojai ir edukatoriai, galvodami, kaip sudominti ir pakviesti vaikus ir jaunus žmones, ieško jų problemas atliepiančių temų. Nors viešojoje erdvėje daug kalbama apie tai, kad mergaitės gali būti veržlios, programuoti, o vaikinams normalu rodyti jausmus, dirbti rūpesčio reikalaujančius darbus, tačiau su lytimi susiję stereotipai – vis dar labai gajūs, su jais susiduria kiekvienas jaunuolis ir jaunuolė, ypač socialiniuose tinkluose.
„Nepatogaus kino klasės“ platformą papildėme dviem naujais trumpametražiais dokumentiniais filmais apie stereotipus, susijusius su lytimi: „Mes, vaikinai“ pasakoja apie jaunuolio ir jo iš kariuomenės grįžusios tėvo santykį; „Merginos išjudina kalnus“ rodo Pakistano kalnų aukštybėse jaunos čiabuvė Karišmos rengiamo merginų futbolo turnyro istoriją. Filmai padeda tiek vaikinams, tiek merginoms reflektuoti su lytimi susijusius stereotipinius vaidmenis ir atsakyti sau į klausimą „O koks esu aš?“ ir ar galiu kažko išmokti iš dokumentikoje rodomų jaunų žmonių“, – sako S. Gaučiūtė.
Dokumentinio filmo „Merginos judina kalnus“ akimirka.
Lietuviškų nuomonės formuotojų turinio analizė rodo, kad dalies jų turinys yra persmelktas lyčių stereotipų, smurtą prieš moteris normalizuojančio turinio. Prieš kelerius metus JAV atliktas tyrimas parodė, kad jaunuoliui užsiregistravusi „Tik Tok“ socialiniame tinkle, vidutiniškai po pusvalandžio jam jau rodomas turinys, skatinantis lyčių stereotipus.
Šiais metais platforma taip pat papildyta ir filmais „Mano vardas Vytė“, „Gyvenimo driftas“ ir „Mano sesuo“, kurie kalba apie psichikos sveikatą, negalią ir priklausomybes.
Dokumentinio filmo „Gyvenimo driftas“ akimirka.
„Filmų licenzijos, vertimai, subtitravimas kasmet sudaro nemažas išlaidas. Todėl džiaugiamės, kad platformą remia Europos Komisija, Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kino centras, nekilnojamojo turto vystymo bendrovė „Baltisches Haus“. Tik įgyvendindami šių institucijų remiamus projektus bei gaudami privačių rėmėjų paramą galime ir toliau pasiūlyti kokybiško turinio“, nemokamai“, – pasakoja „Nepatogaus kino klasės“ vadovė.
Virtuali realybė padeda suprasti sudėtingas temas
Prieš dvejus metus „Nepatogaus kino klasė“ pradėjo virtualios realybės (VR) programą: festivalio „Nepatogus kinas“ metu jaunuoliai, mokytojai bei jaunimo darbuotojai buvo pakviesti į jaunuolio „Lu“, turinčio autizmo spektro sutrikimą, pasaulį. „Lu“ tapo vieninteliu festivalio „Nepatogus kinas“ kūriniu, kuris buvo pakartotas ir kitų metų festivalyje.
Virtualios realybės edukacijos akimirka, „Nepatogaus kino klasės“ nuotr.
„Virtuali realybė leidžia išplėsti mokymosi galimybes ir patirti tai, kas anksčiau buvo sunkiai įsivaizduojama: pavyzdžiui, „Lu“ edukacinės patirties metu dalyviai gali matyti, girdėti ir patirti pasaulį taip, kaip jį patiria autizmo spektro sutrikimą turintis jaunuolis. VR leidžia patirti ir sensorinių bei emocinių iššūkių, su kuriais dažnai susiduria autistiški mokiniai – triukšmingą aplinką, jutimų perteklių, iššūkių keliančias socialines situacijas“, – sako S. Gaučiūtė.
Sandra Gaučiūtė, Modesto Endriuškos nuotr.
Anot „Nepatogios kino klasės“ vadovės, nors kūrinio „Lu“ populiarumą lėmė ir tai, kad mokyklose trūksta kokybiškos ir paveikios informacijos apie autizmą, tačiau virtuali realybė patraukli ir kaip metodas.
„Juokaujame tarp kolegų, kad dalyvaudami virtualios realybės patirtyse, jaunuoliai negali iš jos pabėgti: užsidėjus virtualios realybės akinius, neįmanoma ištraukti telefono ir nuklysti pažiūrėti, kas naujo socialiniuose tinkluose. Esi čia ir dabar, todėl virtualios realybės kūriniai paprastai yra labai paveikūs, sukelia minčių, kuriomis jauni žmonės dalijasi edukatorių vedamose refleksijose“, – pasakoja „Nepatogaus kino klasės“ vadovė.
„Nepatogaus kino klasės“ vartotoju gali tapti kiekvienas Lietuvoje dirbantis mokytojas, edukatorius, jaunimo darbuotojas ar švietimo pagalbos specialistas. Šiuo metu platformoje įkelta daugiau nei 50 dokumentinių filmų, kas mėnesį rengiami nuotoliniai seminarai apie tai, kaip integruoti aktualias žmogaus teisių temas į pamokų bei edukacijų turinį.
