Vietoj Lenino – auksinis „Oskaras“ su mitingo plakatu. Tokia skulptūra antradienio rytą iškilo simbolinėje sostinės vietoje, Lukiškių aikštėje, priešais buvusius KGB rūmus. Pasak skulptūros atidengimą inicijavusio žmogaus teisių kino festivalio „Nepatogus kinas“, taip norėta atkreipti dėmesį į vis dar egzistuojančią cenzūrą ir žodžio laisvės ribojimą Lietuvoje ir pasaulyje bei pristatyti jau devintą kartą vyksiantį festivalį, kuris šiais metais prasidės spalio 15 dieną.
„Nepatogus kinas“ visada buvo renginys, kuris ne tik rodo aktualią dokumentiką apie žmogaus teises. Tikime, kad kinas gali daugiau. Ne tik kelti svarbius klausimus, bet ir burti žmones bendram tikslui, tapti impulsu svarbioms permainoms visuomenėje. To sieksime ir šiais metais. Todėl neatsitiktinai devintajam festivaliui pasirinkome šūkį – „ne tik filmai“, – sako Gediminas Andriukaitis, festivalio direktorius.
Šiais metais festivalis ne tik parodys daugiau nei 50 nepatogias temas nagrinėjančių filmų, bet ir kvies į temines diskusijas, susitikimus su kino kūrėjais bei specialius renginius, kurių šiemet – kaip niekada daug.
Vėl rengs konkursą
„Nepatogus kinas“ antrą kartą organizuos konkursinę programą. Joje bus parodyti pirmieji arba antrieji režisierių pilno metro darbai, kurių dalis jau spėjo sulaukti pasaulinio pripažinimo, o kiti įpusėjo keliones po prestižinius festivalius.
Anna Roussillon filme „Aš esu tauta“ apie politines permainas Egipte pasakos iš paprastų kaimo žmonių perspektyvos. Šveicaras Nicolas Steineris kvies į neįprastą kelionę po Ameriką filme „Aukštyn/Žemyn“. Jauna belgų režisierė Isabelle Tollenaere filme „Mūšiai“ ves į vietas, kur dar neseniai vyko kariniai konfliktai. Amerikiečių autorė Amanda Wilder debiutiniame filme „Kaip nupiešti dramblį“ atvers duris į demokratišką mokyklą, kurioje vaikų ir saugusiųjų balsai – lygiaverčiai.
Iš viso konkursinėje programoje bus parodyti 9 filmai iš Prancūzijos, Šveicarijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Italijos, Vokietijos ir kitų šalių.
Žiuri garbės narys – Rusijoje kalinamas O. Sentsovas
Geriausiai žmogaus teisių problematiką atskleidžiantį filmą rinks tarptautinė vertinimo komisija. Jos garbės nariu šiais metais paskelbtas Rusijoje kalintis ukrainiečių kino režisierius Olegas Sentsovas. 2013 m. jis buvo suimtas už tai, jog kartu su „Automaidano“ grupės nariais tiekė maistą ir būtinus reikmenis Ukrainos kariams karinėse bazėse Kryme. Teismo kūrėjui skirta bausmė – 20 metų kalėjimo.
„Paskelbdami O. Senstovą konkursinės programos komisijos garbės nariu, prisijungiame prie tarptautinės kino bendruomenės, kuri siekia atkreipti dėmesį į politizuotą režisieriaus įkalinimą, kurio metu buvo grubiai pažeista teisė į teisingą ir nešališką teismą“, – sako G. Andriukaitis.
Konkurso filmus taip pat vertins Debra Zimmerman, organizacijos „Women Make Movies“ vadovė (JAV), Emmanuelis Chicon, vienas iš tarptautinio dokumentinių filmų festivalio „Visions du Réel“ programos sudarytojų (Šveicarija), kino kritikas Linas Vildžiūnas (Lietuva), Hugh Purcell, žurnalistas, prodiuseris ir kino kūrybos dirbtuvių „ESODOC“ įkūrėjas (Jungtinė Karalystė), ir Maria Carrion, vadovaujanti tarptautiniam filmų festivaliui „FiSahara“ (Ispanija).
Nuo moterų kino iki „planetos lėkštėje“
Be konkursinės festivalyje bus parodytos dar 7 teminės programos. „Panoramos“ programa apžvelgs ryškiausius pastarojo meto dokumentinius filmus, tarp kurių – kontroversiška socialinė dokumentika „Pastogė“ (rež. Fernand Melgar) apie benamių imigrantų prieglaudą bei penkerius metus fimuota „Siriška meilės istorija“ – neįtikėtina ir dramatiška šeimos odisėja į politinę laisvę Vakaruose. Šiuo filmu festivalis ir atsidarys.
Programa „Moterys kuria kiną“ kvies atidžiau pažvelgti į moterų diskriminaciją ir kelis dešimtmečius trunkančio judėjimo už moterų teises istoriją. Sekso darbuotojų likimas naktinėse Čikagos gatvėse („Sapnų gaudyklė“), moterų dingimo istorijos Meksikoje („Dingusios merginos“), Balkanų karą išgyvenusių aukų atsivėrimai („Šaukiant šmėklas“) – tai tik dalis temų ir krypčių, kurias žiūrovams ruošia ši programa.
Tradicinė „Žalioji programa“ atsigręš į maistą. Keturi skirtingi filmai – nuo asmeninių eksperimentų su maisto produktais iki poetiško žvilgsnio į biodinaminį ūkininkavimą – siūlys iš naujo pažvelgti į mitybos įpročius, ekologišką maisto produktų gamybą ir tvarų maisto išteklių vartojimą.
O bendradarbiaudami su tarptautiniu filmų festivaliu „FiSahara“ (Ispanija), organizatoriai sudarė keturių filmų programą, kuria atkreips dėmesį į Vakarų Sacharos teritoriją.
Sovietmečio palikimas: kas nutiko Černobylyje ir ką slepia KGB izoliatoriai?
Pasak organizatorių, Lietuvoje subrendo karta, kuri nebeturi tiesioginės „buvimo Tarybų Sąjungoje” patirties, o 25 metai yra pakankamas laikas, kuomet į sovietinę okupaciją galima pažvelgti tarsi iš šalies – atsisakant gėdos, kaltės ar sentimentų. Tokį žvilgsnį siūlys programa „Praeities našta“.
„Speciali, sovietmečiui skirta programa nagrinės praeities reliktus ir refleksijas buvusio Rytų bloko šalyse. Filmai pasakos apie žmonių sąmonėje likusius koloboravimo pėdsakus, vis dar gyvą Lenino ir Stalino kultą, sovietmečiu gamintų legendinių limuzinų „ZIL“ likimą, inidividualių garažų kultūrą ir naują Černobylio katastrofos versiją. Filmuose galima justi gerokai laisvesnį ir nemažos humoro dozės lydimą jaunų kūrėjų žvilgsnį į sovetinius laikus“, – sako Mantė Valiūnaitė, festivalio programos sudarytoja.
Išskirtinė šios programos premjera – bendras italų režisieriaus Maximilien Dejoie ir lietuvių režisierės Virginijos Vareikytės filmas „Aš už tave pakalbėsiu“, kuriame žiūrovai išgirs atviras ir jokiuose istorijos vadovėliuose negirdėtas Vilniaus KGB tardymo izoliatoriuje kalintų žmonių istorijas.
Sovietmečio temą pratęs programa „Baltijos dokumentika ant lentynos“. Joje bus parodyti 5 trumpametražiai Baltijos šalių dokumentiniai filmai, kurie tarybiniais laikais buvo „užlentyninti“ ir nepasiekė ekranų.
Apdovanos žmogaus teisių aktyvistą
Festivalis šiemet apdovanos ne tik kino kūrėjus, bet ir žmogaus teisių aktyvistus už žodžio ir saviraiškos laisvės stiprinimą Lietuvoje. „Norime atkreipti visuomenės dėmesį į tuos žmones ir iniciatyvas, kurie šiais metais visuomenę darė brandesnę, stipresnę ir atviresnę, kurie piliečius mokė pakantumo, tolerancijos ir demokratijos pamokų“, – teigia G. Andriukaitis.
Į apdovanojimą pretenduoja menininkės Neringos Rekašiūtės ir Beatos Tiškevič-Hasanovos projektas „Jie laimėjo loterijoje“ apie grąžintą privalomą karinę tarnybą Lietuvoje, vaikų literatūros autorė Neringa Dangvydė, kurios knyga „Gintarinė širdis“ buvo uždrausta dėl neva „homoseksualumo propogavimo“ ir drabužių dizaineris Robertas Kalinkinas, kuris naujai kolekcijai reklamuoti pasirinko religinės tapybos darbus imituojančius plakatus ir taip susilaukė tikinčiųjų pasipiktinimo dėl įžeistų religinių jausmų.
Balsuoti už žmogaus teisių aktyvistą ar iniciatyvą galės kiekvienas festivalio žiūrovas oficialioje festivalio svetainėje.
Specialių renginių gausa
Festivalis kasdien kvies į diskusijas bei teminius renginius – parodas, paskaitas, seminarus, filmų peržiūras.
Žiūrovų lauks organizacijos „Women Make Movies“ vadovės Debros Zimmerman paskaita „Moterys kino industrijoje“, diskusijos „Ar esame pasiruošę priimti pabėgėlius?“ ir „Vaikų, augančių tos pačios lyties tėvų šeimose džiaugsmai ir rūpesčiai“, specialus Olego Sentsovo išlaisvinimui skirtas vakaras, seminaras „Filmai gali daugiau“ bei kiti specialūs renginiai.
Festivalio metu „Skalvijos“ kino centre veiks fotografo Sanni Sepo paroda „Nuotraukos prabyla. Vakarų Sacharos istorijos“, o kino teatre „Multikino“ – fotografijos paroda „Pasaulis tavo akimis“.
Šiais metais festivalis pirmą kartą vyks tuo pačiu metu ir Vilniuje, ir Kaune, todėl festivalio svečiai galės susitikti ir su Kauno žiūrovais.
9-asis tarptautinis dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ vyks spalio 15-lapkričio 8 dienomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Birštone ir Anykščiuose. Daugiau informacijos: www.nepatoguskinas.lt
