Lytiškumo bei bendrųjų kompetencijų ugdymas ilgus metus buvo viena didžiausių švietimo sistemos ydų. Tėvai su savo vaikais apie seksą ar emocinę sveikatą kalbėti bijodavo ar nemokėdavo, o mokykloje šios spragos taip pat nebuvo užpildomos. Po ilgų metų ugdymo procese pagaliau atsiras sistemingas, kokybiškas ir mokslu grįstas pamokų ciklas, kuris padės jauniems žmonėms atsakyti į klausimus, kurie, natūralu, anksčiau ar vėliau kils.
Po Gyvenimo įgūdžių programos (GĮP) pavadinimu besislepianti lytiškumo ugdymo pamokų ciklas dėl sunkiai logiškai paaiškinamų priežasčių sukėlė milžinišką audrą viešojoje erdvėje. Labai sudėtingus žodžius naudojantys, tačiau ne visada jų reikšmes suprantantys politikai vienas po kito kilo nuo dugno siekdami dar labiau išgąsdinti visuomenę nebūtais dalykais.
Vis dėlto vertėtų kalbėti ne apie liguistas iliuzijas ar gebėjimą išskaityti tai, ką nori, bet apie faktus. GĮP sudaro turinys, skirtas moksleiviams nuo pirmos iki dešimtos klasės. Jame atsispindi skirtingos temos – pradedant be galo šiandien aktualia lyčių lygybe ar elementaria higiena, baigiant ugdomu gebėjimu atpažinti seksualinį priekabiavimą ar ankstyvųjų lytinių santykių poveikiu fizinei sveikatai.
Ir tai kaip niekad aktualu, nes Lietuva vis dar stipriai atsilieka nuo Vakarų ar Pietų Europos valstybių, kuriose besilaukiančių nepilnamečių pasitaiko stipriai mažiau, negu čia. Skaičiuojama, kad Lietuvoje daugiau negu 5 proc. kūdikių pagimdo nepilnametės moterys, kai, pavyzdžiui, Italijoje šis skaičius nesiekia nė procento. Apie tai kalba ir gydytojai, kurie vieningai tvirtina, kaip svarbu yra pažinti savo kūną bei kaip svarbu susipažinti su kontracepcijos priemonėmis ir jomis naudotis.
Ir nors norima GĮP susieiti tik su lytiniu ugdymu, programoje plačiai kalbama ir apie kitus jaunam žmogui be galo aktualius dalykus – emocijų balansavimo technikas, psichikos sveikatos puoselėjimą, abipusiai pagarbių santykių puoselėjimą, pasiruošimą savarankiško suaugusiojo gyvenimui, karjeros planavimą, ugdoma savybė atpažinti ir pasipriešinti skaudinančiam elgesiui.
Su programos turiniu visiškai nesusipažinę žmonės toliau plačiai atvėrę burnas staugia teigdami, kad visko jaunuolis gali išmokti šeimoje. Taip, gali, tačiau kiek tėvų yra turėję ne vieną valandą trunkančius pokalbius su savo vaikais apie savęs pažinimą, saugų seksą, emocinę sveikatą ir t.t.?
Asociatyvi nuotr., Pexels
Net jeigu tokių atvejų buvo, juk tėvai nenorėdami nieko blogo, tačiau neturėdami naujausios informacijos, gali net pakenkti savo vaikams, kuriems dabar siūloma susipažinti su kokybiška ir kaip niekad aktualia medžiaga mokyklose.
Jaunimo organizacijos ne vienerius metus skatino Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją imtis veiksmų tam, kad panaši programa būtų sukurta ir kokybiškai integruota į ugdymo procesą. Pagaliau Lietuvos mokyklose bus atkreiptas dėmesys į bendrąsias kompetencijas, kurių diegimas prisidės prie bręstančio žmogaus augimo.
Viešojoje erdvėje pasirodę keisti pasvarstymai apie programą, kuri darželinukus mokys masturbuotis, tėra eilinė dezinformacijos dozė, kuriomis pastaruoju metu visuomenė yra šeriama itin dažnai. Užtenka tekste parašyti „LGBT ideologija“, „Švabas“ ar „homoseksualai mokyklose“, iš botų fermų nupirkti kelis tūkstančius pasidalinimų, ir štai – dalis visuomenės jau eina iš proto.
Didžiausią nerimą kelia tai, kad ant tokių įrašų užsikabina ne tik eiliniai žmonės, kurie gal ir neturėjo progos susipažinti su medijų informaciniu raštingumu, bet ir rimtas pozicijas valstybės institucijose užimantys politikai, kurie arba iš kvailumo, arba siekdami tai panaudoti kaip dar vieną instrumentą politinėje kovoje, prisideda prie dezinformacijos platinimo.
Puikiai suprasdamas, kad artėja didžiausių politinių kovų laikotarpis, skirtingi politikai imsis skirtingų priemonių norėdami įbauginti visuomenę ar nuteikti ją prieš oponentą, Lietuvos jaunimo vardu norėčiau paprašyti – nežaiskite žaidimų šalies jaunų žmonių sąskaita. Juk visi vieningai teigiate, kad mes – Lietuvos ateitis, tad leiskite jai skleistis ir saugiai užaugti.
