Iš lytiškumo ugdymo ekspertų tikimės, jog jie sugebės įvairaus amžiaus vaikams paprastai, suprantamai ir tinkamai paaiškinti tai, kas dažnai kelia nemažai vidinės sumaišties daugeliui suaugusiųjų – kaip paaiškinti anatominius kūno požymius, atsakyti į klausimą, iš kur atsiranda vaikai ar kaip kalbėtis apie vertybes? Vis dėl to palikti jų vienų atsakingų dėl viso lytiškumo ugdymo negalime.
Net jeigu jūsų vaikams pasisekė ir jie mokosi mokykloje, kuri, organizuojant lytiškumo ugdymą, vadovaujasi mokslo, Pasaulio sveikatos organizacijos, Jungtinių Tautų išvadomis ir rekomendacijomis, jūs, tėvai, vis tiek irgi esate atsakingi už lytiškumo ugdymą – namuose, svečiuose, besiruošiant į baseiną ar kitose situacijose.
Kokias žinutes vaikai turi išgirsti pirmiausia namuose, paskui mokykloje:
1. Niekas neturi teisės į tavo kūną, net jeigu tai apkabinimas.
Turime mokyti vaikus, jog jie atsakingi už savo kūną ir už pagarbą kitų kūnams. Tai, žinoma, nereiškia, jog turime imti prašyti vaikų sutikimo prieš pakeičiant jiems sauskelnes ar vedant pas gydytoją. Tačiau galime rodyti jiems pagarbą aptardami su jais tai, ką dabar darysime, kas jiems nutiks ir kodėl yra svarbu, kad jų kūnas būtų švarus ir sveikas. Vaikai turi žinoti, kad ne kas kitas, o jie gali nuspręsti, ar jie nori būti kutenami, ar nori būti apkabinami ir pan. Tai padeda vaikams suvokti kito asmens prašymą neliesti, neapkabinti. Suvokimas apie kiekvieno asmens ribas ir pagarbą kūnui, didina gebėjimą priimti ne tik kito poziciją, bet ir kylančius savo nusivylimo jausmus. Tai užtikrina ir emocinį, ir fizinį vaiko, o vėliau ir suaugusiojo saugumą.
2. Visos kūno dalys yra vienodai svarbios ir vertingos
Labai svarbu, kad jau maži vaikai žinotų teisingus lytinių organų ir kitų kūno dalių pavadinimus. Tai svarbu, nes šis įprotis normalizuoja lytinius organus: kad tai mūsų kūno dalis, lygiai tokia pat svarbi, reikalinga. Anatominiai kūno dalių pavadinimai formuoja pagarbą kūno visumai, suteikia aiškumo bei nebeleidžia mums savo nepatogumo slėpti po vartojamais pakaitalais taip tik sustiprinant stigmą.
Tokiu būdu parodome, kad apie lytinius organus kalbėti galima, kad tai nėra tema, kurią turi gaubti paslapties ar gėdos šydas. Kai vaikas žino, kaip vadinasi jo kūno dalys, jis gali tiksliau paaiškinti, jei nutinka nepageidaujamas elgesys ar priekabiavimas, ar jei yra higienos ar odos problemų. Įvesdami tinkamą žodyną mes užtikriname ir vaikų saugumą.
Tiesa, jei pokalbiuose su dvimečiais dar tinka ir mažybiniai žodžiai kaip „pimpaliukas“ ar „putytė“, vyresniems vaikams jau turi būti aišku, kad jų lytiniai organai vadinasi varpa (penis) ar vulva (išoriniai moters lytiniai organai). Netrukus prireiks ir tokių žodžių kaip sėklidės, kapšelis, gaktos plaukai, makštis, tad drąsiai susiraskite tinkamų enciklopedijų ir pasiruoškite – pirmiausiai pokalbiui su savimi.
3. Yra gerai kalbėtis apie tarpasmeninius santykius, lyties tapatybę ir seksualinę orientaciją.
Dažniausiai tėvai bijo lytiškumo temų, nes nežino kaip reikės atsakyti į vaikų klausimus: kai patiems nebuvo pateikti išsamūs atsakymai, jaučiame nerimą. Kaip reikės suvaldyti kylančius savo jausmus, juk kūno, savęs priėmimo, seksualumo temos yra retos nuoširdžiuose šeimos narių pokalbiuose. Savaime suprantama, kad pradėti kalbėti nebus patogu ar paprasta, jei visą gyvenimą šios temos buvo tabu. Tačiau, būtent kasdieniai pokalbiai su vaikais apie lytiškumą, meilę tarp skirtingos ir tos pačios lyties žmonių, tarpasmeninius santykius, kūną ir savęs priėmimą atveria duris dialogui, leidžia temoms tapti įprastomis. Nepamirškime aptarti seksualizuotą turinį, kurį matome nuo mažumės visur – reklamose, youtube, televizijos laidose – kartu su vaikais analizuodami, kas yra realu, kas sukurta, kas iš tikrųjų yra vertinga, o kas konstruojama.
Jeigu jaudinatės, jog jūsų bandymas pasikalbėti kels nejaukių jausmų ir jums, ir vaikams, nepamirškite, kad pradėjimas kalbėtis anksti, gali tapti Jūsų pranašumu. Mat į paauglystę žengiantys vaikai kur kas mažiau tolerantiški tėvų bandymams įtraukti juos į šias diskusijas, ypač jei iki tol tokios temos buvo „neliečiama zona“. Jei jaučiate, kad kai kuriose temose trūksta žinių, ieškokite galimybių praplėsti savo pasaulio suvokimą – kad vaikai žinotų, jog su Jumis galima kalbėtis apie lytinę tapatybę, seksualinė orientaciją. Tai padeda užtikrinti pasaulėvoką, kuri priima, ir palaiko, o ne atskiria aplink esančias įvairias tapatybes. Reguliariai prisiminkite su vaikais, ką aptarėte, nes gaunama informacija užsimiršta, o ypatingai šiais klausimais (nes ji siejasi su itin jautriomis kiekvieno asmens savęs suvokimo ir priėmimo dalimis) yra labai svarbu, kad vaikai gautų tikslią informaciją.
4. Kai reikia pasitarti ar pasitikslinti, visada kreipkis į suaugusį, kuriuo pasitiki.
Vaikai labai greitai atsirenka, su kuo galima kalbėtis lytiškumo temomis. Jei mato, kad Jums nepatogu, kad šių temų vengiate, jei pasisakote kategoriškai ar smerkiamai, netrukus klausimų Jums nebeuždavinės. Jei nesate tikri, kaip atsakyti į vaiko klausimą, žinokite, kad ir neprivalote būti visažiniai. Atsakyti pakaktų „Nesu tikra(-s)… Kodėl mums nepasidomėjus?”. Kartais galite atsidurti situacijoje, kuriai esate visai nepasiruošęs(-usi), visada padeda pasitikslinti ir paklausti: „O ką tu žinai/manai apie tai?” Tai padeda suvokti, koks vaiko turimas supratimas apie šią temą ar situaciją bei suteikia akimirką susitvarkyti su kilusia panika ;) Kaip tėvai ir besirūpinantieji vaiku, užtikrinkite saugią aplinką, kurioje nėra vietos gėdinimui.
Jei iki šiol pokalbiai įvairiomis temomis nevyko, nėra vėlu pradėti nuo šiandien. Galite patys nuspręsti, kaip, kokia tema pradėti lytiškumo ugdymo pokalbius: ar tai kūno vaizdas ir savivertė, pozityvus savęs vertinimas, bendravimas ir ribos (savo ir kitų), sveikos draugystės ir santykiai, ar pokalbiai apie tai, kodėl žmonės mylisi, kada tinkamas laikas pradėti lytinį gyvenimą ir kodėl, taip pat neneigti ir malonumo temos. Svarbu kalbėti ir apie tai, kaip užtikrinti lygiavertiškus ir pagarbius santykius, kaip atpažinti seksualinį priekabiavimą, ką reikia žinoti apie apsaugos priemones, nėštumą, lytiškai plintančias infekcijas, kaip išgyventi patyrus pirmos meilės atstūmimą ir pan. Nepraleiskite progos pradėti diskusiją ir nepamirškite, kad vaikai apie Jūsų vertybes ir poziciją sprendžia iš įvairiausių komentarų – pradedant nuo to, kaip Jūs elgiatės su savo mylimąja (-uoju), baigiant reakcijomis žiūrint televiziją ar prie stalo svečiuose. Net jei atrodo, kad vaikas negirdi ar abejingai stebi, visgi ypač paaugliai informaciją lytiškumo temomis fiksuoja itin įdėmiai.
5. Lytiniai santykiai yra daugiau nei technika.
Dažnai pasigirsta nuogąstavimai, kad pradėjus kalbėti apie lytinus santykius, paskatinsime paauglius pradėti lytinį gyvenimą. Vis dėlto poveikis yra priešingas – tuomet, kai paaugliai turi autoritetą su kuo gali aptarti jiems kylančius klausimus ir gauti mokslu grįstos informacijos, jie atsakingiau renkasi ar turėti lytinių santykių ir su kuo.
Jeigu apie seksualumą su paaugliais nesikalbėsime mes, švietimo spragas užpildys internetas. Tiesa ta, kad mums bręstant pornografija buvo vienas iš dažniausių „švietimo priemonių“ apie seksualumą. Jeigu norite, kad jūsų vaikai turėtų tikslią, tinkamą informaciją apie sveikus lytinius santykius, diskusiją apie pornografiją verta pradėti apie 10-uosius vaiko metus. Labai įprasta, jog pirmasis vaikų susidūrimas su seksualumu nutinka tuomet, kai draugai jiems parodo pornografinius vaizdus arba, kai jie patys ją susiranda – tyčia ir netyčia, naudojantis paieškų sistemomis. Didžioji problema yra ta, kad pornografija, kuri yra lengvai pasiekiama, dažnai iškreiptai vaizduoja tai, kaip atrodo kūnai, dingsta turinys ir vienas svarbiausių kokybiškų santykių elementas – komunikacija tarp partnerių. Jeigu sužinote, kad jūsų vaikas yra matęs netinkamą turinį, nereaguokite per karštai. Patvirtinkite, jog smalsumas yra normalus dalykas, tačiau pornografija nėra realybės atspindys ir nėra tinkamas turinys vaikui ar paaugliui. Tėvų atsakomybė yra vaiko veiklos internete kontrolė ir turinio filtravimo programų diegimas visose vaikų naudojamose technologijose. Aptarkite su paaugliu ir tai, kad tradicinė pornografija yra agresijos ir prievartos prieš moterį įtvirtinimas, kad santykiai, kuriuose nėra atsižvelgiama į kito žmogaus poreikius nėra sveiki. Ir, žinoma, svarbiausia – kokybiškas laiko leidimas su vaiku sumažina vaiko poreikį nerimą malšinti kitur: kalbėkitės apie jausmus, kurkite tradiciją šeimoje, kad apie sunkumus ir iššūkius galima kalbėtis tarpusavyje, tiek tėvams, tiek vaikams. Atvirumas skatina atvirumą, tad jei norite kad vaikai pasitikėtų jumis, parodykite ir savo pasitikėjimą, nuoširdumą.
6. Nepamiršk pasitikslinti kito lūkesčių, ir įvardinti savo poreikius: nebūtinai tai kas patinka Tau, bus tinkama kitam ir atvirkščiai
Aptarinėjant lytiškumo ugdymo temas (nuo kūno vaizdo, higienos iki kontracepcijos ir t.t.), vaikai ir paaugliai reaguoja įvairiai, kartais išreikšdami skirtingą vertinimą apie kitą. Svarbu parodyti vaikams, kad tai, kaip žmonės gyvena savo gyvenimą ir tai, kokius pasirinkimus jie daro gali nebūti tinkami/patinkantys kitiems, tačiau tai yra unikalūs jų sprendimai. Kaip žmogus rengiasi, kokį partnerį(-ę) pasirinko, skuta plaukus ar ne, kokiu sportu užsiima ir pan. Tai padeda vaikams pradėti suvokti, ne tik kito, bet ir savo ribas. Priminkite paaugliams, jei jie atsidurs situacijoje, kurioje nesijus patogiai, lygiai taip pat neprivalo jai pritarti, gali aiškiai įvardinti, savo poreikius ar lūkesčius, kurie susiję su Jų asmeniniais sprendimais.
Vilma Gabrieliūtė yra edukologė, mokymų treinerė, rengianti ir adaptuojanti mokymo programas, bei vedanti lytiškumo ugdymo užsiėmimus tėvams, pedagogams, specialistams, VšĮ Įvairovės ir edukacijos namai.
