Artėjant savivaldybių tarybų ir merų rinkimams, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas (NSMOT) išplatino kreipimąsi kandidatams į merus su siūlymais, kaip mažinti skurdą ir socialinę atskirtį savivaldybių lygmeniu, rašoma organizacijos pranešime spaudai.
„Deja, per rinkimus didžiausi prioritetai ir pažadai yra keliami infrastruktūrai: gatvių kelių siaurinimui arba plėtimui, naujų objektų statybai ar kelio asfaltavimui. Ar tikrai būtent šie darbai yra svarbiausias žmonių prioritetas, kai kas penktas Lietuvos gyventojas gyvena žemiau skurdo rizikos ribos?” – klausia NSMOT direktorė Aistė Adomavičienė.
Visų pirma, kreipimesi akcentuotas socialinių paslaugų trūkumas, už kurių organizavimą yra atsakingos savivaldybės. Savivaldybės raginamos bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis ir didinti paslaugų prieinamumą. Taip pat raginama savivaldybes ieškoti sprendimų, kaip sustiprinti paslaugas vaikams.
Kreipimesi keliamas susirūpinimas ir dėl socialinio būsto prieinamumo ir kokybės: vidutinė laukimo trukmė yra 3 metai, o būsto kokybė yra itin prasta. Savivaldybės raginamos aktyviau taikyti būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mechanizmą bei vykdyti aktyvią socialinių būstų priežiūrą savivaldybėse, kad būtų išvengta asmenų apgyvendinimo itin netinkamose sąlygose atvejų.
Aistė Adomavičienė, Bertos Tilmantaitės nuotr.
Opi problema išlieka įsiskolinimai, perduoti antstoliams. Skolas pas antstolius turi apie 14 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Paskutiniais metais ypatingai brangstant pragyvenimo išlaidoms, išauga grėsmė, kad įsiskolinusių gyventojų skaičius gali ženkliai padidėti, todėl kandidatai į merus ir savivaldybių tarybas kviečiami ieškoti kompleksinių sprendimų, derinant paslaugas su tam tikrų skolų padengimu.
Taip pat savivaldybės kviečiamos sustabdyti ydingą sistemą, kai piniginės socialinės paramos gavėjai yra pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai, o socialinės pašalpos gavėjams teikti kompleksines socialines paslaugas, pavyzdžiui, atvejo vadybą. Nors tokia veikla apima nuolatinius aplinkos tvarkymo darbus, deja atlyginimas, o ir mokesčiai nėra mokami. Taip žmonės yra uždaromi į skurdo ratą, kuomet sulaukę pensinio amžiaus nėra sukaupę reikiamo darbo stažo.
Galiausiai, remiantis gerąja „Maisto banko” praktika, savivaldybės kviečiamos tapti partneriais ir organizuoti maisto surinkimą iš tiekėjų ir perdavimą skurstantiems. Tokiu būdu bus ne tik padedama skurdą patiriantiems savivaldybės žmonėms, bet ir tausojami ištekliai. Šiuo metu apie 9 proc. Lietuvos gyventojų neturi galimybės maitintis pilnavertiškai, kai tuo metu Lietuvoje per metus išmetame apie 393,8 tūkst. tonų maisto.
„Rinkėjus kviečiame per likusį priešrinkiminį laikotarpį domėtis tuo, kaip kandidatai į merus siūlo spręsti socialinius iššūkius”, – teigia A. Adomavičienė.
