„Jus esate žurnalistai atvykę į apleistą psichiatrinę, kurioje dingo kolega anksčiau atlikdamas reportažą. Po neaiškaus eksperimento išmirė darbuotojai ir pacientai, tačiau ne visi, likusieji vis dar ten… Jų reikia saugotis tamsoje, kovoti draudžiama. Jeigu būsite neatsargūs, psichas jus nuves į karcerį.“ – taip atrodė UAB „Proto sielos“ organizuojamos paslaugos, pavadinimu „Apleista psichiatrinė“, komunikacija ir informacija, kuri pateikta interneto svetainėje mazebrain.lt. Dėl jos Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (toliau – Tarnyba) ėmėsi tyrimo.
2023 m. rugpjūčio 21 d. Tarnyba priėmė sprendimą, kad pramoginis komandinis žaidimas „Apleista psichiatrinė“ diskriminavo asmenis su intelekto ir psichosocialine negalia bei stigmatizavo psichikos sveikatos sutrikimų turinčius žmones. Tai aktualu šios ir panašių pramogų teikėjams, siekiantiems tiesiogiai ar netiesiogiai panaudoti psichikos sveikatos stigmą verslo tikslams.
Žodžio ,,psichas“ vartojimas akivaizdžiai demonizuoja ir neigiamai reprezentuoja psichiatrijos ligonines, kurios yra psichikos sveikatos priežiūros paslaugų Lietuvoje dalis. Tokia komunikacija apie pramogą palaiko įsisenėjusius mitus apie psichikos sveikatos sutrikimus patiriančių asmenų pavojingumą ir formuoja neigiamą, baimę lankytojams keliantį psichiatrijos stacionaro vaizdinį.
„Stigma – tai gėdos ar nepritarimo ženklas visuomenėje, dėl kurio asmuo yra atstumiamas, diskriminuojamas ir išstumiamas iš skirtingų visuomenės sričių“, – skelbia Pasaulio sveikatos organizacija (2001 m.). Kančią žmonės patiria ne tik dėl pačių psichikos sveikatos sutrikimų ar simptomų, bet ir dėl bendruomenėje gyvuojančios stigmatizacijos bei dėl savistigmos. Savistigma, arba internalizuota stigma, atsiranda, kai žmonės, su psichikos sveikatos sutrikimais, žino apie neigiamus kitų stereotipus, sutinka su jais ir juos pasitelkia prieš save: suvokia save kaip prastus, menkus ar netikusius.
Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, bent vienas iš keturių asmenų per gyvenimą patiria psichikos sveikatos sutrikimą – tai yra didelė dalis mūsų visuomenės, kuriai yra reikalingos įvairios psichikos sveikatos priežiūros paslaugos bei specialistų pagalba ir parama. Tačiau nuostatos Lietuvos visuomenėje nėra palankios: 50,7 proc. gyventojų nenorėtų gyventi psichikos negalią turinčio asmens kaimynystėje, o 43,2 proc. nenorėtų kartu dirbti (Lietuvos socialinių mokslų centras, Diversity development group, 2022 m.).
Remiantis internete pateikiama informacija, UAB „Proto sielos“ pabėgimo kambario paslaugomis naudojosi ir mokyklinio amžiaus vaikai. Nuo 2024 metų visi vaikai su fizine negalia, taip pat ir turintys intelekto ar psichosocialinę negalią, galės lankyti bendrojo ugdymo mokyklas, o mokyklos privalės priimti visus vaikus, turinčius negalią ar ugdymosi poreikių. Visuomenės nuomonė tam ir taip nepalanki. 2020 m. „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, vienas iš keturių (24 proc.) šalies gyventojų būtų linkę, kad jo vaikas išvengtų bendramokslių su psichosocialine negalia. Kito, Tarptautinio Moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimo 2017–2018 m. duomenys rodo, kad tarp 45 tyrime dalyvavusių šalių, Lietuvoje patyčias patyrė didžiausia paauglių dalis. Todėl ypač svarbu šios amžiaus grupės atstovams komunikuoti informaciją, naudojant pagarbius terminus. Vieša erdvė neturėtų skatinti jaunų žmonių perimti nepagarbą ir patyčias skatinančio požiūrio ir žodyno.
Nors Tarnybai atliekant tyrimą, UAB „Proto sielos“ interneto svetainėje vartotą žodį „psichas“ pakeitė į „pacientas“ ir nurodė, kad „<…> jeigu būsite neatsargūs, pacientas jus nuves į karcerį <…>“, komunikacijoje vartojami tokie terminai kaip „psichikos ligonis“ bei „ligonis ir sveikasis“ parodo požiūrį į psichikos sveikatos sutrikimus patiriančius asmenis, kuris remiasi atgyvenusiu, nužmoginančiu požiūriu į šiuos asmenis ir jų patirtis, įvardijama ir propaguojama atskirtis skirstant žmones į „mes ir jie“, „sveikieji ir ligoniai“. Pakeitus žodį, o ne kontekstą – mažai ką norime iš tiesų išspręsti.
Šiuolaikiniame diskurse sąvoka „psichikos ligonis“ yra suvokiama kaip žeminanti, stigmatizuojanti ir jau ilgą laiką nebevartojama ir LR Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme. Žodis „liga“ yra tinkamesnis kalbant būtent apie fizinę sveikatą, medicininiame kontekste. Norėdami pabrėžti, kad suprantame, kas yra psichikos sveikata ir kaip ji yra veikiama įvairių socialinių, aplinkos, požiūrio ir kitų veiksnių (ne vien tik biologinių ar medicininių), rekomenduojama sakyti, kad žmogus „patiria sunkumų“, „turi sutrikimą“, bet ne „serga“ ar yra „ligonis“. Atkreipiame dėmesį, kad žodis „pacientas“ neturėtų būti vartojamas jokios ,,pramogos“ kontekste, nes neatitinka šios sąvokos apibrėžimo. Šį žodį reikėtų vartoti išimtinai gydymo kontekste.
Mūsų ekspertiniu vertinimu, paslaugos demonizuojančios psichikos sveikatos sektorių nėra etiškos, žemina asmenis su psichikos sveikatos sutrikimais, intelekto ir(ar) psichosocialine negalia, prisideda prie stigmos skatinimo. Skatiname visuomenę atsakingai rinktis paslaugas, o paslaugų teikėjus skirti dėmesio socialiai atsakingų paslaugų vystymui.
Daugiau apie etišką psichikos sveikatos žodyną ir pagarbaus konteksto kūrimą galite rasti „Psichikos sveikatos perspektyvų“ leidinyje „Žodžiai yra svarbūs“.
Komentaras parengtas įgyvendinant projektą „Mano teisės: Kokybiško žmogaus teisių diskurso stiprinimas Lietuvoje“. Projektas yra Aktyvių piliečIų fondo, finansuojamo Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis, dalis.
