Šiandien Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Gyvoji biblioteka pradėjo dešimtuosius savo veiklos metus. Įvairių socialiai pažeidžiamų grupių atstovai – Gyvosios knygos – vėl dalijasi savo istorijomis. Tokiu būdu jie griauna nusistovėjusios stereotipus ir padeda suprasti, iš kur kyla diskriminacija.
Gyvoji biblioteka veikia itin paprastai. Iš katalogo skaitytojas išsirenka, su kokiu žmogumi norėtų pasikalbėti. Bibliotekininkas jį užregistruoja ir palydi prie Gyvosios knygos. Tai gali būti LGBT bendruomenės narys, žmogus su negalia, feministas/ė, musulmonas/ė, atvykėlis iš kitos šalies, tautinei mažumai priklausantis ar psichikos sveikatos sutrikimus patyręs asmuo. Sąrašas labai ilgas, tad besidomintieji tikrai turi iš ko pasirinkti.
Nacionalinio socialinės integracijos instituto vadovė Neringa Jurčiukonytė, Lietuvoje pradėjusi Gyvąją biblioteką, džiaugėsi iniciatyvos pasiekimais. Ji prisiminė, kad ne taip ir seniai kai kurie žmogaus teisių renginiai šalyje būdavo draudžiami, o Gyvoji biblioteka sulaukdavo siūlymų nepristatyti tam tikrų savo knygų. „Ten, kur tie renginiai buvo uždrausti, Gyvoji biblioteka visada nukeliaudavo. Ir ji atsiveždavo tuos žmones, kurių politikai rinkdavosi nematyti“, – 10-ojo sezono atidaryme sakė ji, pridurdama, kad, kur nors vykstant, iš katalogo niekada nebuvo išimama nei viena knyga.
„Turėjo praeiti nemažai laiko, kol supratome, kad neužtenka pačiam pažinti diskriminaciją ir patyčias, jog pats nediskriminuotum. Neužtenka pačiam kalbėti, reikia kartais ir klausyti. Kitaip tariant, pirmuosius žingsnius mes žengėme be proto daug laiko skirdami tam, kad kurtume saugią aplinką, kurioje kiekvienas prisijungęs jaustųsi laisvas būti savimi“, – Gyvosios bibliotekos raidą apžvelgė Neringa Jurčiukonytė.
Gyvosios bibliotekos veterane vadinama Inga Filipovič prisipažino, jog susipažinusi su kitomis knygomis ir pati savoje sulaužė keletą išankstinių nuostatų. Ji – gyvas pavyzdys, kad negalia nėra kliūtis gyventi visavertį gyvenimą. „Aplinkiniams sakau: taip, turiu negalią, bet nesu neįgali. Jeigu yra žmonės, kurie padeda įveikti fizinius barjerus, kur ta mano negalia?“ – retoriškai klausė ji.
Per savo gyvavimo laikotarpį, Gyvoji biblioteka sulaukė 20 tūkst. skaitytojų, surengė daugiau nei 300 susitikimų, o savo istorijomis dalijosi beveik 500 Gyvųjų knygų. Jubiliejinių metų proga pažadėjo suorganizuoti 10 renginių.
