Kriminologė Jovita Žėkaitė sako, kad neapykantą žmonės atpažįsta nuo neatmenamų laikų. Vis dėlto neapykantos kalbos terminas atsirado tik po Antrojo pasaulinio karo.
Neapykantos kalbos vertinimas – sudėtingas
J. Žėkaitė tiria žodinės bei socialinės agresijos formas internete. Agresiją mokslininkai vadina skirtingais terminais: patyčios, mobingas, neapykantos kalba. Vis dėlto neapykantos kalbos tyrimai išsiskiria savo kompleksiškumu: „Neapykantos kalba sunkiai „pasiduoda” įvertinimui, nelengva objektyviai pasakyti, kas yra, o kas nėra neapykantos kalba. Kartais sudėtinga atpažinti ir savybes, apibrėžtas Baudžiamajame kodekse: tautybę, rasę ar seksualinę orientaciją“, – sako kriminologė.
Anot ekspertės, ši agresijos forma yra itin latentiška. Todėl reiškinį sunku tirti ir todėl, kad trūksta bylų, kuriomis remiantis būtų galima daryti apibendrinimus: tenka ieškoti kitų būdų aiškintis, kaip asmenys suvokia, kas yra neapykantos kalba, kuo ji paremta, kaip atsiranda.
Neapykantos kalba gali kainuoti gyvybes
Nors sunku tiksliai įvardinti, kada atsirado neapykantos kalbos sąvoka, jos atsiradimą istorikai dažnai sieja su Antruoju pasauliniu karu. J. Žėkaitė pabrėžia, tuo metu neapykantos kalba tapo įrankiu tam tikrų grupių naikinimui dėl religijos, „rasės“, seksualinės orientacijos, negalios.
Kai baigėsi karas, natūraliai kilo klausimas, ką daryti, kad toks scenarijus nepasikartotų. Pasak J. Žėkaitės, vienas iš atsakymų buvo susijęs ir su „neapykantos kalbos“ sąvokos įvedimu į viešąją erdvę. „Nors įvairios žodinės agresijos formos egzistavo ir iki tol, XX a. viduryje žmonės pradėjo suvokti, kad neapykantos kalba yra žalingas reiškinys, kurį būtina reguliuoti.“
Pasaulio lyderiai pradėjo ieškoti būdų, kaip mažinti neigiamais nusistatymais grįstą viešą kalbėjimą apie skirtingas žmonių grupes. Tam postūmį davė ir XX a. viduryje ir antroje pusėje JAV vykęs juodaodžių pilietinių teisių judėjimas.
Pastebėjote neapykantos kurstymo atvejį internete? Apie tai paprastai ir greitai galite pranešti neapykantos nusikaltimų pranešimų platformoje manoteises.lt/pranesk
Tekstas yra projektų „Be Hate Free“ ir „Daugiau meilės – mažiau neapykantos dėl tautybės, kalbos, seksualinės orientacijos ir tapatybės“ dalis. Projektus bendrai finansuoja Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa, LR teisingumo ministerija, Swedish institute, Švedijos ambasada, Geros valios fondas. Įgyvendina – Lietuvos žmogaus teisių centras. Už teksto turinį atsako tik projektą įgyvendinanti organizacija.
