Atidaryti paeišką Grafinis elementas
Atidaryti paiešką Grafinis elementas
Uždaryti paieškos laukelį
X

Paremk Lietuvos žmogaus teisių centro veiklą!

Kasdien siekiame mažinti atotrūkį tarp deklaruojamų vertybių – laisva, vakarietiška, demokratiška, žmogaus teises užtikrinanti Lietuva – ir realybės, kurioje žmonės gyvena šiandien. Dirbame tam, kad užtikrintume žmogaus teises Lietuvoje ir padėtume kiekvienam jaustis oriai būnant savimi.

Reklaminis baneris Reklaminis baneris
Komentaras

Jėzau Marija, kokie įdomūs sprendimai

"Teismai nusprendė, kad krikščionybės Lietuvoje pašiepti nevalia" - Rugilė Trumpytė (Portalo "Universiteto žurnalistas" nuotr.)

Rugilė Trumpytė | 2015 02 12
Komentarų skaičius

5

Dėl šimto piliečių laiškų ir Vyskupų konferencijos siūlymų Seimas be jokių argumentų pakeitė Reklamos įstatymą, o teismas vėliau paskelbė neskundžiamą nutarimą, prieštaraujantį viskam, ką Lietuvos politikai deklaravo apie žodžio laisvę.

Tiek 2005 m., kai Danijoje laikraštis „Jyllands-Posten“ išspausdino Mahometo karikatūras, tiek ir šiemet, kai Pranašo karikatūras spausdino „Charlie Hebdo“ Prancūzijoje, gynėme saviraiškos laivę ir galimybę juoktis iš visko, įskaitant religiją. Tuo metu pasirodė ir nemažai tekstų apie tai, kaip Europos musulmonai nesugeba pritapti prie mūsų, europiečių, pamatinių vertybių, tokių kaip atvirumas, minties ir žodžio laisvė.

Tačiau kai Lietuvos gatvėse atsirado lengvai krikščionybės simbolius ironizuojančios reklamos, ėmėme taikyti kitokius standartus ir reklamos autoriui skyrėme 2 tūkst. litų baudą.

Tiek pinigų turėjo sumokėti dizaineris Robertas Kalinkinas, kurio kolekcijos pristatyme buvo vaizduojamas į Jėzų panašus vyras, mūvintis džinsus, o šalia parašyta „Jėzau, kokios Tavo kelnės!“. Autorių už „visuomenės moralės pažeidimą“ vaizduojant religinius simbolius nubaudė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Sprendimą apskundus, byla nukeliavo iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT), tačiau jis nutarė tą patį.

Po tokio sprendimo kyla klausimas, ką tuomet reiškė valstybės vadovų pareiškimai, kai jie, reikšdami užuojautą Prancūzijai, vienbalsiai kritikavo bet kokius mėginimus riboti žodžio laisvę? Kiek Lietuvos realybę atspindėjo Užsienio reikalų ministerijos pranešimas arba Prezidentės Dalios Grybauskaitės žodžiai Prancūzijos ambasados užuojautos knygoje: „smurtas ir prievarta niekuomet nenutildys žodžio laisvės“?

Iki LVAT sprendimo atrodė, kad gyvename šalyje, kurioje (nekurstant neapykantos ir nežeminant žmonių) galime jaustis laisvi kritikuodami ar pašiepdami bet kuriuos mus supančius reiškinius. Tačiau teismai nusprendė, kad krikščionybės Lietuvoje pašiepti nevalia.

Tvirtinama, kad buvo gauta daugiau nei šimtas tikinčiųjų kreipimųsi, kuriuose raštu išreikštas pasipiktinimas reklama. Teismo nutartyje rašoma, jog tai „rodo, kad tikinčiųjų jausmai buvo pažeisti“. Danijoje po karikatūrų išspausdinimo protestavo tūkstančiai, tačiau jokia tarnyba nenusprendė, kad tai pažeidė Danijos visuomenės moralę.

Po R. Kalinkino reklamos pasirodymo imta taisyti Reklamos įstatymą, o teismas, priėmęs galutinę ir neskundžiamą nutartį, joje rėmėsi ir naujomis pataisomis. Jos atsirado Lietuvos vyskupų konferencijos siūlymu į Reklamos įstatymą įrašyti draudimą „niekinti“ religinius simbolius.

Žiūrint į „Charlie Hebdo“ publikuotas pranašo Mahometo karikatūras ir dizainerio R. Kalinkino reklamą, tampa visiškai neaišku, kodėl nematome problemos sukarikatūrinus islamo simbolius, bet aliuzijos į krikščioniškuosius sakralinius objektus mums yra netinkamos.

Pasak Vyskupų konferencijos, Reklamos įstatymas nebuvo „veiksmingas saugant tikinčiųjų interesus“, ir pateikė daugiau, jų manymu, tikinčiųjų interesus pažeidžiančių pavyzdžių: konferencijos „Login“ reklamą, sukarikatūrinusią nukryžiuotąjį, bei šūkį „Kasdienės picos duok mums šiandien“, reklamuojantį 6,66 procento nuolaidą.

Į tokią argumentaciją Seime buvo atsižvelgta ir pasiūlymai priimti. Kyla klausimas, ar Seimo nariai irgi manė, kad šios reklamos buvo netinkamos ir neturėjo papulti į mūsų viešąją erdvę? Ar šimto katalikų balsai ir Lietuvos vyskupų konferencijos pozicija apsprendžia, kas laikoma visuomenėje vyraujančiomis vertybėmis, ir kaip reaguotumėme, jei Lietuvoje atsirastų kitų religijų simbolius pašiepiančių reklamų?

Seimo interneto svetainėje skaitant prie šio įstatymo pataisų pateikiamus dokumentus nepavyksta rasti jokių argumentų, kodėl reikėjo griežtinti Reklamos įstatymą dėl religinių simbolių naudojimo. Skiltyje „Argumentai, pagrindžiantys nuomonę“ tiesiog įrašomas sprendimas papildyti straipsnius naujais punktais.

LVAT sprendimas ir įstatymo pakeitimas dar kartą iškėlė klausimą, ar pakankamai žinome ir suprantame, kas daro įtaką mūsų politikams, su kuo jie susitinka, kieno interesams atstovauja siūlydami įstatymų pataisas ar balsuodami Seimo komitetuose ir plenariniuose posėdžiuose?

Įtarimų dėl neskaidraus lobizmo ir neaiškumų būtų žymiai mažiau, jei politikai viešintų, kas bando jiems daryti įtaką ir detaliau pagrįstų savo sprendimus. Kaip gerą atskaitingumo pavyzdį galime prisiminti Europos Parlamento narę Julia Reda, kuri skelbia visus asmenis, kurie kviečia ją į susitikimus ir apie ką su jais kalbasi.

O grįžtant prie saviraiškos laisvės, galėtume prisiminti krikščionims gerai žinomą tiesą ir R. Kalinkino keliamą klausimą: jei Jėzus yra visur, kodėl jis negali būti ir reklamoje?

Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Komentuoki

  1. Viktoras

    Laba diena, perskaičiau Jūsų straipsnį, tai su žodžio laisvės idėja sutinku, bet nesutinku su jos neatsakingu naudojimu. Žinoma,aš nesu vienas iš tų Jūsų 100 asmenų nurodytų, kurie kreipėsi, bet jei būčiau žinojęs, būčiau pasirašęs ir aš. Dėl vieno labai paprasto dalyko – Jėzus Kristus yra asmuo, kuris vaidina lemiamą vaidmenį mano gyvenime. Manau, kad pačios gražiausios vertybės yra nekritikuojamos, nenaudojamos reklamai ar savanaudiškiems dalykams. Nemanau, kad būtumėte patenkinta, jei kas kritikuotų ar šaipytųsi iš Jūsų tėčio ar mamos, vien dėl to, kad šie besąlygiškai Jums rodo meilę. Kristus šiuo atžvilgiu dėl žmogaus paaukojo savo gyvybę, parodydamas savo besąlygišką meilę iki galo. Nemanau, kad dėl to, Jis kaip asmuo yra kritikuotinas ar galima Juo pasinaudoti savo asmeniniams, savanaudiškiems tikslams siekti. Jis nieko blogo absoliučiai niekada niekam nepadarė. Žinoma, Jis ir yra tas, kuris žmogų išlaisvino, ir padarė žmogaus širdyje pačią didžiausią revoliucija, dėl kurios ir Jūs šiandien galite laisvai reikšti savo mintis. Žinoma, Jis (Jėzus) gerbdamas Jus niekada nevaržys Jūsų laisvės ir leis laisvai Jums apsispręsti, bet nežinau ar verta kovoti už tai, kad įteisintumėt neteisingą kritiką Jo atžvilgiu… Man atrodo, kad pamynus aukštesniąsias vertybes, žemesniosios lieka be atramos ir savaime sunyksta. Aišku, Jums spręsti…

  2. Artūras Račas

    Rugile, aš Tavimi didžiuojuosi. Ir esu tikras, kad laikas, praleistas BNS kolektyve, neprabėgo veltui. Sėkmės Tau.

  3. Victoria

    Straipsnis preziumuoja kad kas ivyko Danijoje yra normalu ir kad juoktis is kitu zmoniu vertybiu yra moralu?
    Ka mes juokdariu tauta? Jei visuomenes dalis sako “Man tai vertybe, nezeisk jos”, o tu”ne izeidinesiu kiek noresiu, tai mano teise ir darysiu bizni is to”, tokiu atveju manau kaltas antras ir gerai parlamentas iteise tam idiotui bauda. Niekas nenoretu pamatyti savo mamos nuotrauku, is kuriu juoktusi visa tauta. O juk daugeliui zmoniu santykis su Dievu yra kur kas stipresnis nei su tevais. Tai kodel mes leidziame izeidineti kitus. Zodzio laisve-tai laisve pasakyti tiesa kad kazkas kenkia zmonems, kad yra neteisybe pasaulyje ir uz tai nebuti nubaustam. Tai nieko bendro neturi su teise tyciotis is visko. As nematau nieko pagarbaus to stilisto idejose. Jo vienintelis tikslas buvo sokiruoti, ir deja jis pasieke maksimuma demesio uz minimalia baudos kaina. Vakarai nera vertybiu sostine, pripazinkime. Ju seimos silpnos, jie toleruoja viska, gyvena tik materialistinemis idejomis, finansine vergove ten klesti, visi skolose, rengiasi hmmmm-dorumo ten mazai. Jei Danija ir Prancuzija nieko nepadare kai tukstanciai jos pilieciu prase, tai tik reiskia kad ten saugomos tik juokdariu teises. Tik tiek.

  4. quantum_enigma

    Man įdomu kas atsitiktų jei staiga mieste atsirastų didelio formato lauko reklama su biblijos citatomis tipo:
    “Vergai, pakluskite savo žemiškiems šeimininkams su gilia pagarba ir baime. Tarnaukite jiems nuoširdžiai kaip tarnautumėte Kristui -Ephesians 6:5 NLT”
    arba
    “Jei vyras santykiavo su gyvunu, jis turi būti nužudytas ir gyvunas turi būti užmuštas -Leviticus 20:15 NLT”
    Kokia būtų puolimo linija? Biblijos citavimas… žeidžia tikinčiųjų jausmus?

    Arba tiesiog atsirastų tokios citatos (beje su krikščionybe neturinčios tiesioginių sąsajų):
    “Visi mąstantys žmonės yra ateistai” — Ernest Hemingway
    arba
    “Aš manau kad mes abu esame ateistai. Aš tiesiog tikiu vienu dievu mažiau nei tu. Kai tu suprasi kodėl tu atmeti visus kitus įmanomus dievus, tu suprasi kodėl aš atmetu tavajį” – Stephen Roberts

    Ir ką? Nujaučiu kad tai geruoju nesibaigtų. Va ir visa demokratija Lietuvos Respublikoje.

  5. Dovilė

    Noriu atkreipti dėmesį, jog nelogiškai sulyginami skirtingi dalykai. Hebdo karikatūros buvo, tarkim, socialinės (nors jei autorė teigia, jog Charlie Hebdo tikslas buvo pasityčioti, tai pasityčiojimas dėl pasityčiojimo taip pat nėra socialinė kritika), o reklamos tikslas ir nebuvo pasityčioti, o reklamuoti džinsus. Prie ko čia žodžio laisvė ir reklama? Tai jokia sąmoninga socialinė ar politinė kritika, o paprasta komercija. aišku, reakcija ir uždraudimai absurdiški.

    P.s ar tikrai politikai buvo vienbalsiai šiuo klausimu? Nemanau, kad reikia generalizuoti.

    “…kurioje (nekurstant neapykantos ir nežeminant žmonių) galime jaustis laisvi kritikuodami ar pašiepdami bet kuriuos mus supančius reiškinius.” – sunku ir slidu atsakyti į klausimą, kas jau yra kurstymas, o kas ne, kai net pateiktas Danijos pavyzdys rodo, jog žmonės visgi, “susikurstė”, Tačiau čia atvirkštinė reakcija – valdžia nesureagavo. Dvigubi standartai?( ši situacija straipsnyje vertinama teigiamai). Juk tūkstančiai tai tikriausiai dauguma, o ne 100 katalikų. Mąstant pagal straipsnio argumentus (kad priimtas įstatymas blogas, pagrindinis argumentas čia, jog jį palaikė mažuma), reakcija abiejais atvejais neadekvati.