Apie pusę šalies gyventojų galvoja, kad intelekto ar psichosocialinė negalia yra pakankama priežastis moters kontrolei, o patirtas smurtas yra jos pačios kaltė. Tai atskleidė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakyta apklausa.
Ekspertai tokias nuostatas vadina nepriimtinomis, sieja su negalias gaubiančiais mitais ir perspėja, kad jos gilina tam tikros žmonių dalies įtvirtinimą visuomenės užribyje.
Visuomenės pateisinamas smurtas
Reprezentatyvios visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, net 7 iš 10 gyventojų pateisina partnerio ar sutuoktinio finansinę kontrolę, kai moteris yra su intelekto negalia, pusė – kai smurtas patiriamas moters su psichosocialine negalia. Panaši tendencija matyti ir kalbant apie socialinę kontrolę – atitinkamai 51 proc. ir 38 proc. apklaustųjų sutinka, kad vyras gali nuspręsti su kuo ir kada moteriai susitikti.
Smurtas prieš moteris su negalia yra dažniau pateisinamas, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos iliustr.
Tyrimas atskleidė, kad smurto atvejais gyventojai neretai linkę kaltinti aukas: 41 proc. jų tiki, kad moterys su intelekto negalia dažnai pačios išprovokuoja partnerio smurtą. Daugiau nei trečdalis tokią pat nuomonę turi ir apie moteris su psichosocialine negalia. Netoli pusės apklaustųjų mano, kad moterys su šiomis negaliomis linkusios perdėti ir „sutirštinti spalvas“, kuomet patiria smurtą.
„Matome, kad visuomenėje vis dar vyrauja stiprūs mitai apie intelekto ir psichosocialinę negalią. Klaidingai manoma, kad tie iš mūsų, kurie patiria šias negalias, yra iš esmės kitokie, tarsi, mažiau žmonės. Todėl ir pateisinamas akivaizdžiai nepriimtinas elgesys“, – komentuoja nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ projektų vadovė Aurelija Auškalnytė.
Aurelija Auškalnytė, Bertos Tilmantaitės nuotr.
Traumuojančios patirtys nuvertinamos
Ji atkreipia dėmesį, kad intelekto negalia nereiškia, kad asmuo turi netekti bet kokio savarankiškumo.
„Pateiksiu pavyzdį. Žmogus su intelekto negalia paprastai negali abstrakčiai mąstyti, rašyti ilgais sudėtingais sakiniais. Nieko keista, jei jis ims ir didelę dalį savo pinigų išleis mėgstamiems skanėstams, neįvertinęs, kad pinigų turi likti kitiems pirkiniams. Ar tai reiškia, kad galime nusavinti šio žmogaus pinigus ir leisti juos tik taip, kaip mums atrodo išmintinga? Jokiu būdu ne. Tai tik reiškia, kad jam gali reikėti pagalbos planuojant savo išlaidas“, – sako A. Auškalnytė.
Ekspertės nuomone, svarbu suprasti, kad žmogus su intelekto negalia, kaip ir kiekvienas kitas, trokšta saugiai ir kokybiškai gyventi, priimti sprendimus pats, piktinasi neteisybe, gali klysti ir pan.
Moterys su intelekto negalia dažniau susiduria su finansų kontrole, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos iliustr.
Kalbėdama apie smurtą artimoje aplinkoje, A. Auškalnytė pabrėžia, kad moterų patirtys dažnai nuvertinamos tiek dėl negalios, tiek ir dėl lyčių stereotipų.
„Moterys su psichosocialine arba intelekto negalia dažniau patiria smurtą artimoje aplinkoje, o kai kreipiasi pagalbos, susiduria su netikėjimu. Ne veltui mūsų kalboje vis pasigirsta nuvertinantis moteris terminas – „isterikuoja“. Jis pasitelkiamas ir tuomet, kai psichikos sveikatos sutrikimų turinčių moterų pasakojimuose nenorima išgirsti traumuojančių smurto patirčių“, – teigia ji.
Negalią lydi stigmos
Vertindama apklausos duomenis, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė Mintautė Jurkutė sako, jie susiję su bendra smurto artimoje aplinkoje situacija šalyje. „Statistika rodo, kad smurtas prieš moteris yra paplitęs reiškinys, o kai prisideda negalia, jis tampa dar opesnis, kadangi prisidengiama rūpesčiu neva nesavarankišku žmogumi. Pavyzdžiui, draudimu dirbti, naudotis finansais, ribojama susitikimų ir kitos laisvės. Taip žmonės stumiami į dar didesnį visuomenės užribį. Ypač tai pasakytina apie intelekto ir psichosocialines negalias, kurios, kaip parodė apklausa, lyginant, pavyzdžiui, su klausos ar judėjimo negaliomis, Lietuvoje yra ypatingai stigmatizuojamos“, – konstatuoja ji.
To priežastis, anot M. Jurkutės, yra žinių stoka, lemianti klaidingus įsitikinimus ir įvairias baimes.
Mintautė Jurkutė, M. Ambrazo nuotr.
„Remiantis apklausos duomenimis, matyti, kad daugelis gyventojų neskiria intelekto negalios nuo psichosocialinės negalios. Moteris tiek su viena, tiek ir kita negalia jie linkę nugalinti, pateisinti smurtą prieš jas. Tokios nuostatos labiau būdingos vyrams, taip pat vyresnio amžiaus (nuo 70 metų) ir nebaigtą vidurinį išsilavinimą turintiems asmenims. Mažiausiai tolerantiškos smurtui yra moterys ir įgiję aukštąjį išsilavinimą žmonės“, – vardija Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė.
Gali būti savarankiški
Anot organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ atstovų, intelekto negalia yra susijusi su nuo gimimo turimais intelekto sutrikimais ir patiriama susidūrus su kliūtimis aplinkoje, pavyzdžiui, sudėtingomis instrukcijomis, aplinkinių nuvertinimu ir pan. Intelekto negalią patiria žmonės su Dauno sindromu, kai kurie žmonės turintys autizmo spektro sutrikimą. Tuo tarpu psichosocialinę negalią lemia įgyti ir ilgainiui galintys kisti psichikos sveikatos sutrikimai, ji patiriama susidūrus su kliūtimis aplinkoje, pavyzdžiui, pagalbos trūkumu, diskriminacija dėl turimos psichiatrinės diagnozės ir pan.
Ekspertų teigimu, daugeliu atveju žmonės su šiomis negaliomis, esant tinkamai pagalbai, priežiūrai ir bendruomenės atvirumui, gali sėkmingai adaptuotis, dirbti, mokytis ir gyventi savarankiškai.
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta 2024 metų kovo 15–23 dienomis. Ją atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Apklausta 1000 vyresnių nei 18 m. amžiaus asmenų, gyvenančių 31-oje Lietuvos savivaldybėje.
