Migracija yra reiškinys, kuris patikrina kiekvienos visuomenės ir valstybės vertybes. Kai 2021 metais Lietuvą užklupo vadinamoji migracijos krizė, paaiškėjo, kad Lietuva įvairiomis prasmėmis nėra pasirengusi migracijos reiškinio išbandymui nei trumpalaikėje, nei ilgalaikėje perspektyvoje. Pasirinktas kelias – paaukoti atvykstančių per sieną su Baltarusija žmonių teises ir visa tai pateisinti grėsme nacionaliniam saugumui – nėra naujas išradimas. Kai atsisakoma paisyti tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje, visada svarbu, situacijai aprimus, įvertinti tokių sprendimų kainą pačiai valstybei ir visuomenei ilgalaikėje perspektyvoje.
Nors iki šiol bandoma primesti naratyvą apie gerai suvaldytą migracijos kaip hibridinės atakos krizę, labai svarbu yra įsisąmoninti, kad tuo metu buvo padaryta daug žmogaus teisių pažeidimų, ir kad šios pamokos turi būti įvertintos, išmoktos. Žmonių teisės buvo pažeidžiamos tiek juos apgręžiant, kai šie bandė kirsti sieną, tiek ir jiems atsidūrus Lietuvoje, kai iš jų ilgam buvo atimtos pamatinės teisės ir laisvės.
Migrantų stovykla, asociatyvi nuotr., Unsplash
2022-2024 m. Žmogaus teisių stebėjimo institutas drauge su VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ įgyvendina projektą „Kirtus sieną – migrantų ir prieglobsčio prašytojų teisių stebėsena ir advokacija”, kuriuo siekiama užtikrinti veiksmingą migrantų ir prieglobsčio prašytojų teisių įgyvendinimą, pabrėžiant žmogiškąjį dėmenį, ir valstybės politikos, teisės aktų, sprendimų bei praktikos atitiktį tarptautiniams prieglobsčio teisės bei žmogaus teisių standartams.
Surinkus nemažą kiekį reikšmingų duomenų ir atlikus interviu su sulaikymo vietose apgyvendintais asmenimis, buvo parengta analitinė studija, kurioje įvertintas valstybės atsakas į krizę bei pasiūlyti alternatyvūs sprendimai, atsižvelgiant į tarptautinę teisę ir humanitarinį aspektą, taip pat įtraukiant psichikos sveikatos dimensiją. Studija, jos išvados bei pasiūlymai bus pristatyti diskusijos metu gruodžio 4 dieną.
Parengtoje analitinėje studijoje pateikiamos išsamios rekomendacijos migracijos procesų gerinimui: siūloma vystyti solidarumo mechanizmus ES mastu, keisti migrantų sulaikymo praktikas, plėtoti paramos sistemas nereguliariems migrantams, vystyti migracijos mobilumo programas, keisti vyriausybės migracijos komunikacijos naratyvą, užtikrinti nepriklausomus sienų stebėjimo mechanizmus, peržiūrėti teisėkūros ir sienos apsaugos veiklas. Pabrėžiama, kad migrantų gyvenimo sąlygos turėtų būti žmogiškos, saugios, sveikatai nekenkiančios ir užtikrinančios privatumą, o sveikatos paslaugos – lengvai prieinamos. Taip pat reikėtų užtikrinti migrantų judėjimo laisvę, pareigūnų elgesio standartus ir užkirsti kelią diskriminuojančiajam elgesiui. Šiandien mes, kaip demokratijos pagrindais veikianti valstybė, turime pasinaudoti šios analizės teikiamomis rekomendacijomis kurdami Lietuvos valstybės ateities viziją.
