Atidaryti paeišką Grafinis elementas
Atidaryti paiešką Grafinis elementas
Uždaryti paieškos laukelį
Aktualu

Kaune „Atminimo akmenys“ įamžins dar keturias Holokausto aukas

„Atminimo akmenys“ Basų šeimai. Gedimino Andriukaičio nuotrauka

Izabelė Švaraitė | 2017 05 17

Birželio pradžioje Lietuvoje bus įmontuoti dar keturi „Atminimo akmenys“, skirti pagerbti tarpukariu Kaune garsią Basų šeimą. Tokiu būdu vienintelė šeimoje Holokaustą išgyvenusi Rūta Glikman (Basaitė) įamžins per karą nužudytus tėvus, senelį ir brolį.

Iš Kauno geto bulvių maiše išnešta R. Glikman šiuo metu gyvena Izraelyje. Mintis įprasminti niekada nematytų artimųjų netektį jai kilo „Atminimo akmenis“ pamačius Vokietijoje. „Kreipiausi į Kauno savivaldybę prašydama atsižvelgti į mano gyvenimo istoriją ir suteikti galimybę atminti katastrofos metu išnykusią Basų šeimą“, – pasakoja ji.

„Atminimo akmenys“ bus įmontuoti prie pastato (Vilniaus g. 72), kuris priklausė R. Glikman seneliui Chaimui Basui. Ant žalvarinių plokštelių šalia jo pavardės atsiras ir Rūtos tėčio Leibos, mamos Tircos, bei brolio Eliazaro Basų istorijos.

R. Glikman senelis Chaimas ir tėvas Leiba Basai Kaune turėjo įmonę, veikusią dar nuo XIX a. pabaigos. Jie vertėsi kailių, kepurių ir skrybėlių prekyba, savo produkciją eksportavo į įvairias Europos šalis. Basai buvo gerbiami ir žinomi žmonės, ne kartą paskolų dokumentuose buvo pažymima, kad šie verslininkai yra sąžiningi ir dori partneriai.

Naciai senelį nužudė dar karo pradžioje. 1938 m. gimęs Eliazaras buvo nužudytas Didžiosios vaikų akcijos metu. „Man sunku įsivaizduoti, ką išgyveno mano tėvai, beveik paskutinę karo minutę netekę savo mylimo šešerių metų amžiaus sūnaus“, – sakė R. Glikman.  Jos tėvai sudegė likviduojant Kauno getą (1944 m. liepos mėnesį).

Mažąją Rūtą išgelbėjo a. a. Kauno inteligentai Jadvyga ir Alfonsas Babarskiai. R. Glikman pastangomis, jiems suteiktas Pasaulio tautų teisuolių vardai, jų pavardė įrašyta Jad Vašem institute Izraelyje. Daugiau apie R. Glikman galite perskaityti čia.

Įmontuoti „Atminimo akmenis“ R. Gliman padeda Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTC) ir Kauno miesto savivaldybės darbuotojai. Moteris dėkoja savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjui Sauliui Rimui ir vyriausiajai specialistei Danutei Rūkienei bei LŽTC administracijai.

„Atminimo akmenys“ (vok. Stolpersteine) – nedidelės plytelės gatvės grindinyje, montuojamos šalia Holokausto aukų namų arba vietų, kuriose šie žmonės dirbo, mokėsi. Prieš mažiau nei metus Lietuva tapo pirmąja Baltijos šalimi, prisijungusia prie šio didžiausio Europos memorialo po atviru dangumi. „Atminimo akmenys“ yra išsibarstę 21 Europos valstybių, iš viso jų – apie 60 tūkst.

Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Komentuoki