„Teisingumo sistema ir įvairūs jos simboliai baugina. Dažnai teismai siejami ne su teisingumu, o su galia. Kiekvieną žmogų susidūrimas akis į akį su šiais galios simboliais gali „nugalinti“. Pradėkime nuo mąstymo pokyčių – dėmesys turėtų būti sutelktas ne į galią, o į teisingumą. Iš tikrųjų kalbama apie pačios teisingumo sistemos humanizavimą ir jos prieinamumą visiems.“
(A.A. Gabór Gombos, žmonių su negalia teisių aktyvistas, buvęs JT žmonių su negalia teisių komiteto narys)
Praėjusią savaitę Briuselyje vykusioje trijų dienų trukmės tarptautinėje konferencijoje apie teisingumo sistemų humanizavimą (angl. Humanising Justice) ypatingas dėmesys buvo skirtas nuo nusikaltimų nukentėjusių vaikų ir suaugusių asmenų su negalia situacijos ir patirčių pristatymui bei aptarimui. Visas tris dienas, pristatymų ir diskusijų metu aiškiai ir reguliariai skambėjo svarbus ir skubus poreikis teisingumo sistemai keistis, tapti atviresnei ir paprasčiausiai – žmogiškesnei. Paradoksaliai, ši konferencija apie teisingumą sukėlė tikrai nemažai sunkių emocijų ir ypač daug neteisybės jausmo.
„Esu čia, ir kaip Lietuvos Respublikos pilietis galiu pasakyti – mes turime didelių problemų, kurias nedelsiant reikia spręsti. Ką reiktų pakeisti mūsų teisingumo sistemoje? Požiūrį, požiūrį ir dar kartą požiūrį. Lietuvos Respublikos konstitucijoje rašoma, kad kiekvieno asmens saugumas turi būti užtikrintas. Mes ne tik žiūrime pro pirštus į tam tikrus dalykus, mes nesilaikome savo valstybinių įsipareigojimų, neleidžiame žmonėms su negalia gyventi oriai. Aš labai viliuosi, jog pagaliau būsiu išgirstas“, – dalinosi konferencijoje dalyvavęs ir pranešimą skaitęs žmonių su negalia teisių aktyvistas Mindaugas Dvylaitis.
Konferencijos Briuselyje akimirka.
Daugelyje, jei ne visose Europos Sąjungos valstybėse žmonės su negalia, kurie nukenčia nuo įvairiausių nusikaltimų, susiduria su eile kliūčių siekdami teisingumo. Pastaruosius du metus projekto „Balsai už teisingumą“ rėmuose net septyniose ES valstybėse buvo vykdomi nacionaliniai tyrimai – Lietuvoje už šio tyrimo atlikimą ir tyrimo ataskaitos parengimą atsakinga buvo nevyriausybinė organizacija „Psichikos sveikatos perspektyvos“. Pagrindinis šio tyrimo tikslas buvo išanalizuoti ir įvertinti, kaip ir kiek veiksmingai nuo nusikaltimų nukentėję žmonės su negalia gali naudotis Lietuvos teisingumo sistema, ypač jų teisės į informaciją ir veiksmingą komunikaciją aspektu.
Tiek šie nacionaliniai tyrimai, tiek ir juos apibendrinantis tarptautinis lyginamasis tyrimas (lyginamojo tyrimo atskaitos santrauka lietuvių kalba) parodė, kad visose projekte dalyvavusiose šalyse, tame tarpe ir Lietuvoje, nuo nusikaltimų nukentėję žmonės su negalia teisingumo sistemoje dažnai lieka lyg visiškai nematomi. Negalios pagrindu įvykdyti neapykantos nusikaltimai dažnai nėra atpažįstami. Taip pat labai trūksta specializuotų pagalbos paslaugų, skirtų būtent nukentėjusiesiems su negalia. Informacija jiems dažnai nėra pateikiama išvis arba pateikiama nesuprantamai, pavyzdžiui, nei vienoje baudžiamojo proceso stadijoje nėra prieinama ir naudojama lengvai skaitoma ar Brailio raštu parengta informacija. Ne vien tik informavimui, bet ir apskritai tiesioginiam bendravimui su nukentėjusiaisiais su negalia nėra skiriama pakankamai dėmesio, o specialistams trūksta konkrečių, specializuotų žinių bei įgūdžių, kaip bendrauti su asmenimis, pavyzdžiui, turinčiais psichikos sveikatos sutrikimų, psichosocialinę ar intelekto negalią. Apskritai specialistams trūksta gilesnio negalios supratimo, ypač remiantis žmogaus teisėmis ir JT žmonių su negalia teisių konvencija grįstu požiūriu.
Lietuvoje tyrime dalyvavę nuo nusikaltimų nukentėję asmenys su negalia teigė, kad jiems trūksta prieinamos informacijos arba kad informacija jiems apskritai neteikiama. Jų patirtis, susijusi su bendravimu ir aplinkinių požiūriu į juos (ypač policijos pareigūnų), nėra gera. Tuo tarpu tyrime dalyvavę pareigūnai buvo linkę pateikti pozityvesnį vaizdą, apibūdindami situaciją kaip labiau teigiamą. Jie teigė, kad visa informacija gali būti prieinama ir viskas gali būti sutvarkyta, jei tik to reikia, ir tada, kada to reikia.
Akivaizdu, kad spragų teisingumo sistemoje tikrai yra daug, tačiau norisi tikėti, kad visų pirma atpažinus bei pripažinus problemą, tai jau yra pirmo žingsnio žengimas link jos išsprendimo. Kiekviena tyrimo rezultatuose įvardinta kliūtis ar sistemos spraga su savimi neša konkrečias rekomendacijas. Kiekvienas žmogus, nepaisant negalios, turi teisę į informaciją ir veiksmingą bendravimą, dalyvavimą, apsaugą, teisingumą. Baigiant žmonių su negalia teisių aktyvisto A.A. Gabór Gombos žodžiais: „Visi žmonės iš esmės turi teisinį veiksnumą, tačiau kai kuriems gali reikėti pagalbos jį realizuoti. Teisės į teisingumą lauke, žmonėms su negalia privalo būti užtikrintas reikiamų sąlygų pritaikymas, pagalbos suteikimas. Iš tiesų, viskas yra ganėtinai paprasta ir pagrindinis faktorius, kaip dažnai ir būna, yra būtent žmogiškasis – požiūrio ir paprasčiausio žmogiškumo.“
Straipsnis parengtas įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Balsai už teisingumą – informacija ir komunikacija, kertiniai principai siekiant teisingumo asmenims su negalia, nukentėjusiems nuo nusikaltimų“. Straipsnio turinys yra autorių atsakomybė ir neatspinti Europos Komisijos nuomonės ar požiūrio.
