Aktualu

Kodėl nuvertinama socialinio darbuotojo profesija?

Mano teisės

Lietuvoje atlikta nemažai socialinių darbuotojų darbo sąlygų, profesinės gerovės tyrimų, rodančių, kad yra problemų, kurias nedelsiant reikia spręsti. Nuotrauka iš „Flickr“

Agnė Grinevičiūtė, naujienos.vu.lt | 2015 11 19

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedra raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę, norėdama dar kartą pabrėžti socialinių darbuotojų profesinės veiklos riziką. Atvirame laiške, kurį parašyti paskatino įvykiai Kražiuose, atkreipiamas dėmesys, kad reikėtų imtis konkrečių priemonių, kurios užtikrintų socialinių darbuotojų saugą ir sudarytų tinkamas sąlygas jų profesinei veiklai.

Pasak VU Socialinio darbo katedros vedėjos prof. Laimutės Žalimienės ir doc. Eglės Šumskienės, reikia gerinti socialinio darbo specialistų, su jais dirbančių kitų darbuotojų, socialinių paslaugų teikėjų darbo sąlygas, profesinę gerovę plačiąja prasme. „Lietuvoje atlikta nemažai socialinių darbuotojų darbo sąlygų, profesinės gerovės tyrimų, rodančių, kad yra problemų, kurias nedelsiant reikia spręsti. Tai fizinio saugumo didinimas, psichologinių, materialinių sąlygų gerinimas, socialinio darbo specialistų atsakomybės, funkcijų išgryninimas teisės aktuose ir organizaciniu lygmeniu. To nepadarius mūsų viešajame diskurse socialinio darbuotojo profesija menkinama, iki šiol nelabai aiški, daugelis ją suvokia kaip nekvalifikuotą ar nesvarbią, tad galbūt dėl to jai neskiriama pakankamai dėmesio“, – sako prof. L. Žalimienė.

Doc. E. Šumskienės nuomone, socialiniai darbuotojai sprendžia labai svarbias žmonių gyvenimo problemas. Tai neretai sunkiau, negu, tarkime, suteikti žmogui medicinines ar ugdymo paslaugas. Didelis savižudžių Lietuvoje skaičius rodo, kad jiems į pagalbą pirmiausia turėtų ateiti socialiniai darbuotojai su psichologais. Jie tiesiogiai mato kasdieninį žmonių gyvenimą ir problemas. Docentės įsitikinimu, socialiai pažeidžiamoms grupėms priklausantiems žmonėms gyventi visuomenėje, prie jos prisitaikyti ir integruotis nelengva, tad čia svarbus vaidmuo tenka socialiniam darbuotojui. Tačiau dėl įvairių apribojimų, pavyzdžiui, nepakankamai išplėtotos socialinių paslaugų infrastruktūros, silpnos įstaigų materialinės bazės, riboto suvokimo apie profesionalaus socialinio darbo galimybes visuomenėje, socialinis darbuotojas negali padaryti to, ką pagal savo potenciją kaip specialistas galėtų padaryti.

Parengta pagal  Vilniaus universiteto naujienų portalo informaciją.

Komentuoki