Atidaryti paeišką Grafinis elementas
Atidaryti paiešką Grafinis elementas
Uždaryti paieškos laukelį

Sudalyvaukite apklausoje

Kviečiame pasidalinti savo nuomone trumpoje (iki 2 min.) apklausoje apie žmogaus teises Lietuvoje.

Aktualu

Konferencija „Mūsų balsai pažangai”: moterų balsuoja daugiau, bet išrenkami vyrai

Moters dienos išvakarėse Lygių galimybių plėtros centras kvietė į konferenciją „Mūsų balsai pažangai" Lietuvos Respublikos Seime, Gabijos Karlonaitės nuotr.

Aušra Jurgauskaitė | 2014 03 09

Moters dienos išvakarėse Lygių galimybių plėtros centras kvietė į konferenciją „Mūsų balsai pažangai” Lietuvos Respublikos Seime. Renginys prasidėjo spaudos konferencija, kurioje dalyvavo Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė, kandidatės į Europos Parlamentą Giedrė Purvaneckienė, Marija Aušrinė Pavilionienė ir Birutė Vėsaitė. Moterys vieningai pabrėžė, kad Kovo 8-ąją svarbu ne tiek gėlės, kurias jos gauna, kiek sugebėjimas susirinkus apsvarstyti probleminius klausimus: moters teisę į abortą, lygiavertišką darbo užmokestį, atstovavimą Europos Parlamente ir kitose institucijose.

„Paskutinis moterų suvažiavimas vyko 2005 m. Kitais metais mes švęsim dešimtmetį. Ar ne laikas vėl susirinkti į suvažiavimą, pasvarstyti ir pasiūlyti vyriausybei tą modelį, kurį norėtų matyti Lietuvos moterys?”, – moterų nevyriausybinių organizacijų iškeltą mintį pristatė parlamentarė B. Vėsaitė.

Po spaudos konferencijos renginys persikėlė į istorinę Kovo 11-osios salę. Pirmosios sesijos tema – „Kodėl moterys politikoje svarbu?”. Sesijai pirmininkavusi europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė pažymėjo, kad Europos Parlamente priimtos rezoliucijojos „Kokybė ir lygybė” išvadoje „Per mažai moterų dalyvauja politikoje”, žodis „per mažai” yra aiškiai per švelnus. „Reikėtų sakyti tragiškai mažai”, – vertino politikė. Savo nuomonei pagrįsti ji pasitelkė statistiką: „Europos Sąjungos valstybėse, kurios turi Prezidento instituciją (tokių valstybių yra 21), yra tik viena moteris Prezidentė. Be abejo, Lietuvoje. Tuo tarpu iš 28 ES Vyriausybių, joms vadovauja tik 3 moterys (keturios: Vokietijoje, Danijoje, Latvijoje, Slovėnijoje – aut. past.). (…) Parlamento vadovės net devynios, o tai būtų 32 procentai”. Pagal parlamentarių skaičių Lietuva užima 17 vietą, o pasaulyje 58-tą (Lietuvos Seime yra 34 moterys).V. Blinkevičiūtė lygino Lietuvos ir Šiaurės šalių parlamentų sudėtį: Šiaurėje parlamentarės sudaro 42 proc., Lietuvoje – 24 proc. „Į tai mes turim lygiuotis”, – pabrėžė ji. Europos Parlamente iš 12 LR atstovų yra 4 moterys.
Europarlamentarės nuomone, rinkiminės kvotos, esančios kai kuriose valstybėse narėse duoda tam tikrą naudą. Pačių moterų sėkmingos politinės veiklos parodymas, pavyzdžiai, pirmiausia paveiktų moteris, kurios rinkimuose labiau balsuoja už vyrus: „Kalbame vieną – darome kitą”.

Margarita Jankauskaitė, pratęsdama V. Blinkevičiūtės mintis sakė: „Sociologinė analizė rodo, aktyvus moterų dalyvavimas politikoje siejamas su priemonėmis, kurios skatina moterų dalyvavimą darbo rinkoje, mažesnė tampa skurdo rizika ir ekonominė nelygybė visuomenėje. (…) Daugiau lėšų skiriama socialinėms reikmėms, ypač vaikų poreikiams”, – išskyrė visuomenininkė. Ji pristatė ir tai, kad aktyvesnis moters įsitraukimas daro teigiamą poveikį ir smurto problemų sprendimui: moterų nužudoma mažiau šalyse, kur jų daugiau parlamente. Nuo smurto jas apsaugo tik veiksmingi įstatymai, kuriuos dažniausiai inicijuoja ir remia parlamentarės.

„Kai moterų daugiau valdžioje, sprendimai priimami skaidriau. Ne todėl, kad X chromosoma turi kažkokių stebuklingų, biologiškai nulemtų antikorupcinių galių, o todėl, kad sprendimų priėmėjų įvairovė padeda transformuoti senų berniukų tinklaveikas ir užtikrinti įvairovę”, – sakė M. Jankauskaitė. „Lyčių lygybės indekse Lietuvai tenka vos 18 vieta. Mes esame 9 nuo galo, iš 100 galimų surinkdami vos 38 taškus”, – apgailestavo ji. „Karus pasaulyje sukeldavo vyrai, o didžiausiomis aukomis tapdavo moterys ir vaikai. Šiandien Europoje taika yra kaip niekad trapi. Pasaulyje mažai kas pasikeitė per tūkstančius metų: karą vėl skelbia vyras, neadekvačiai suprantantis tikrovę. Ir mes tikrai saugiau jaučiamės gyvendami ES. Mes galėjome būti Ukrainos padėtyje”, – su šiandieniniais įvykiais pasaulyje temą sugretino buvusi ministrė B. Vėsaitė.

Konferencijoje išsiskyrė Darbo partijos narės Gitanos Markovečienės nuomonė. Ji pasisakė prieš rinkimines kvotas, kiek mandatų Seime turėtų turėti moterys politikės, kokią partijos narių dalį jos turėtų sudaryti, ar kiek vietų užimti rinkiminiame sąraše. „Tiek moterims, tiek vyrams, turi būti sudarytos vienodos sąlygos dalyvauti politikoje, tačiau dirbtinų kvotų neturi būti. Tiek partijose, tiek valdžioje turi dirbti geriausi. Jei 7 geriausi partijos nariai yra vyrai, kodėl tik 5 jų turėtų patekti į pirmąjį sąrašo dešimtuką? Ir atvirkščiai. Išskirtinių sąlygų daryti moterims nereikia. Nenoriu, kad žmonės galvotų, kad į Seimą ar Europos Parlamentą patekau tik kaip kvota, o ne dėl savo sugebėjimų. Kvotų įvedimas politikoje būtų toks pat absurdiškas kaip ir jų įvedimas versle”, – prieštaravo politikė, o vėliau sutiko su kitais pagrindiniais konferencijos keliamais klausimais. Tiesa, jos pasisakymas nebuvo sutiktas itin palankiai.

Darbo partijos atstovei savo kalba ėmė prieštarauti Giedrė Purvaneckienė: „Savo ausimis vienoje konferencijoje girdėjau, kad Angela Merkel didžiuojas, kad yra išrinkta pagal kvotą, nes jeigu ne kvota, ji galbūt niekada nebūtų išrinkta. Pateko pagal kvotą ir padarė karjerą”. Vėliau ji ėmė teigti, kad vyrai turi žemesnį nei moterys išsilavinimą, todėl nėra pagrindo jiems priimti sprendimus už visą visuomenę. „Dar prieš įstojant mums į Europos Parlamentą, kalbėdama su Vakarų europiečiais, aš sakiau, kad jūs priimsite mus į ES, tai turėkit omeny ir pavojus, dėl to, kad mes atnešime ne tik blogesnę ekonominę padėtį – visos šalys, kurios naujos įstojo, buvo blogesnės ekonominės padėties. Mums tai naudinga. Antras dalykas, aš sakiau, dorovės, moralės – visuose žmogaus teisių klausimuose taip pat nusmuks Europos lygis, nes mūsų šalyse tradicionalistų yra žymiai daugiau negu Vakarų šalyse. Todėl moterys, kaip pažangesnės, Europos Parlamente yra labai reikalingos”, – nusprendė G. Purvaneckienė.

„Mes, moterys, esame tos, kurioms labiau negu vyrams rūpi vaikai, šeima, dalyvaujam diskusijose, konferencijose, kuriose vyrų – vos vienas kitas”, ¬– pradėjo kalbą kita kandidatė į Europos Parlamentą Rimantė Šalaševičiūtė. Ji dalinosi patirtimi, kad 9 metus dirbo su vaikų teisių apsauga susijusiais klausimais, o vyrų teko sutikti tris, keturis, kuriems rūpėjo, kaip reikėtų kažką keisti, kad vaikui, šeimai būtų geriau gyventi. Daugiausiai ji dirbo su moterimis.

Auksė Kontrimienė, LSDP narė, pabrėžė, kad pritaria beveik visoms konferencijoje išsakytoms mintims, kad negali vyras gauti 1 LTL , o moteris 0.80 LTL už tą patį darbą, kad blogai yra tai, kad nedidėja moterų atstovavimas savivaldybių tarybose ir seime, nors Lietuvoje moterų yra per 54 proc. „Realybė yra tokia, kad moterys balsuoja už vyrus, o vyrai, deja, taip pat balsuoja už vyrus”.

Politikių ir visuomenininkių pasisakymus užbaigė diskusija, po kurios dar buvo aptartos reprodukcinės teisės bei smurto artimoje aplinkoje problemos.

Grafinis elements
Grafinis elements
Komentuoki