Šią savaitę antradienį ir trečiadienį su darbo vizitu Lietuvoje lankysis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, apie tai penktadienį pranešė prezidento Gitano Nausėdos komunikacijos grupė. Reaguodama į Lenkijos miestuose iki šiol nesiliaujančius moterų protestus, kilusius dėl moterų žmogaus teisių pažeidimų ir abortų draudimų, visuomeninė Lietuvos piliečių iniciatyva Moterų teisių judėjimas Lietuvoje reiškia solidarumą su Lenkijos moterimis, pakartotinai kreipiasi į Lietuvos valdančiuosius dėl palaikymo žmogaus teisių gynėjams kaimyninėje šalyje ir skelbia protesto veiksmų ciklą, kuris vyks ir gyvai, ir virtualioje erdvėje viso A. Dudos vizito metu.
Protesto veiksmų ciklo renginiai ir iniciatyvos
Viena iš protesto vietų kaip Lietuvos ir Lenkijos sąlyčio simbolis pasirinktas poeto Adomo Mickevičiaus paminklas Vilniuje, kartu prisimenant garsią šio autoriaus poemą „Gražina“, pasakojančią apie su karžygio šarvais į kovą su kryžiuočiais išjojusią mitinę kunigaikštienę Gražiną, narsiai žuvusią mūšyje. Manoma, kad ši poema įkvėpė tikrą bajoraitės Emilijos Pliaterytės poelgį ir sprendimą prisijungti prie 1831 m. sukilimo bei tapti sukilėlių karinių pajėgų kapitone. Prie A. Mickevičiaus paminklo antradienį, neviršydami karantino reikalavimų, penki moterų teisių judėjimo atstovai pradės žygį link Lenkijos Respublikos ambasados. Žygio metu aktyvistai nuneš ant pakabų sukabintus Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją bei kitus tarptautinės teisės dokumentus, įtvirtinančius universalias žmogaus ir moterų teises bei demokratines vertybes, dėl kurių pažeidimų yra kritikuojama Lenkija.
„Vielinė pakaba yra tarptautinis kovos prieš nelegalius buitinėmis sąlygomis atliekamus abortus simbolis. Jis primena, kad pačios moterys, o ne kažkas kitas, turi priimti sprendimus dėl jų kūno ir likimo, nesvarbu, koks tas sprendimas bebūtų. Todėl tose šalyse, kur, kaip šiuo metu Lenkijoje, legalaus nėštumo nutraukimo galimybės yra labai smarkiai apribotos, abortų skaičius nesumažėja, bet moterys yra priverstos ieškoti alternatyvių jo atlikimo būdų ir yra stumiamos į pavojų. Nuo to labiausiai nukenčia socialiai pažeidžiamų grupių moterys. Pakabos simbolis kaip pagarbos ir atminimo ženklas primins apie moteris, nukentėjusias ar net žuvusias dėl to, kad neturėjo galimybės atlikti nėštumo nutraukimą saugiai“, – teigia Karina Klinkevičiūtė, viena iš judėjimo narių.
„Gali būti, kad apie žmogaus ir moterų teises bei demokratines vertybes ginančių tarptautinių teisės aktų egzistavimą Lenkijos valdantieji tiesiog pamiršo ir jų nesilaiko, todėl paslaugiai juos jiems atspausdinome“, – teigia judėjimo dalyvė Rūta Latinytė.
Prie protesto veiksmų prisijungė ir Performatyvaus dizaino asociacijos iniciatyva „Trust point“, primenanti apie pasitikėjimo svarbą mūsų visuomenėse, paskelbusi „Leidimą Lenkijos moterims priimti sprendimą pačioms“, kurio iš jų niekas neturi teisės atimti.
Dėl pandemijos sąlygų esant ribotoms susirinkimo galimybėms kituose miestuose Moterų teisių judėjimas kviečia parodyti savo palaikymą Lenkijos moterims individualiai. Protesto veiklų ciklo metu socialinėse medijose yra dalinamasi šiai temai skirtais video įrašais, asmeninės patirties pasakojimais ir raudono žaibo simboliais.
Papiktino G. Nausėdos sveikinimas
Nors nei oficialios, nei asmeninės pozicijos dėl žmogaus teisių pažeidimų Lenkijoje kol kas Lietuvos politikai nėra išsakę, tačiau praėjusį trečiadienį nuskambėjo visuomenės narių pasipiktinimas dėl protestų kontekste dviprasmiškai nuskambėjusio Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimo Lenkijai Nepriklausomybės dienos proga. Sveikinimo tekste Prezidentas padėkojo Lenkijai už „demokratinių vertybių, žmogaus teisių ir laisvių gynimą mūsų šalių kaimynystėje“. Žmogaus teisių gynėjai atkreipė dėmesį, kad net nukreipta į Baltarusijoje vykstančius procesus ši žinutė yra nekorektiška ir ignoruoja žmogaus teisių ir esminių demokratinės teisinės valstybių nepaisymą Lenkijoje.
„Lietuvos Prezidento padėka nuskambėjo tuo metu, kai Lenkijoje vyksta didžiausi protestai ir pilietinės visuomenės sukilimas prieš nedemokratinius valdymo principus nuo Solidarumo laikų, kai Lenkijos moterys, palaikomos didelės, jei ne didžiosios dalies visuomenės, bando atsiimti savo reprodukcines teises, praktiškai galutinai atimtas anti-konstituciniais pagrindais funkcionuojančio Konstitucinio teismo, sudaryto ir veikiančio valdančiosios partijos PiS nuožiūra ir savivale, nutarimu, kuris buvo paskelbtas pandemijos metu, kai žmonėms negalima būriuotis ir protestuoti. Priminsiu, kad dėl nuo PiS atėjimo į valdžią 2015 m. sistemiškai pažeidžiamo teismų nepriklausomumo ir išbalansuoto valdžių padalijimo principo, Europos Komisija yra inicijavusi procedūrą dėl teisinės valstybės principo taikymo Lenkijoje pagal ES sutarties 7 straipsno 1 dalį. Tai reiškia, kad galimai kilo pavojus, jog Lenkija šiurkščiai pažeidžia vertybes, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga. Lenkijos valdantiesiems piktybiškai pažeidžiant demokratinės teisinės valstybės principus ir savo gyventojų teises, kyla klausimas ar tinkama ją girti už tokių vertybių „gynimą“ bei primena apie Lietuvos Prezidento baimę ar nenorą kritikuoti Lenkijos dėl to, kas demokratijoms svarbiausia“, – teigia drauge su kitais 80-ešimt aktyvistų viešą kreipimąsi pasirašiusi lygių galimybių tyrėja Ugnė Litvinaitė.
Pakartojo kreipimąsi
Primename, kad apie aštuoniasdešimt visuomenės, kultūros ir mokslo sričių atstovų, žmogaus teisių aktyvistų bei dvidešimt šešios nevyriausybinės organizacijos jau praėjusią savaitę išsiuntė viešą kreipimąsi „Dėl moterų žmogaus teisių pažeidimų ir reprodukcinių teisių ribojimo Lenkijoje“, adresuotą svarbiausioms Lietuvos valdžios institucijoms. Pirmadienį kreipimasis buvo dar kartą adresuotas šįkart jau naujojo Seimo nariams ir iki šiol yra laukiama, kokią poziciją šiuo klausimu išsakys penktadienį priesaiką davusieji parlamento nariai.
Kreipimosi į Lietuvos valdžios institucijas iniciatoriai kvietė sutelkti dėmesį ir į Lietuvoje iki šiol neišspręstus klausimus, susijusius su reprodukcinėmis moterų teisėmis ir reprodukcine bei lytine sveikata. Tarp jų – iki šiol nepriimtas Reprodukcinės sveikatos įstatymas, lengvatų dėl kontracepcijos nebuvimas, nekokybiškas lytinio švietimo programos įgyvendinimas mokyklose, neišspręstos medikamentinio aborto galimybės.
Protesto akcijų organizatoriai ir kreipimosi į Lietuvos valdžios institucijas autoriai bei bendraminčiai pareikalavo nutraukti institucinę tylą ir pateikti aiškią Lietuvos poziciją, pagrįstą tarptautinės teisės normomis ir Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais gerbti moterų žmogaus teises, įskaitant reprodukcines teises. Prašoma išsakyti poziciją dėl Lenkijos Konstitucinio Teismo sprendimo ir moterų reprodukcinių teisių ribojimo Lenkijoje pasmerkimo, taip pat dėl moterų reprodukcinių teisių užtikrinimo Lietuvoje, ir dėl kuo skubesnio mūsų šalyje iki šiol neišspręstų klausimų, susijusių su reprodukcinėmis moterų teisėmis ir reprodukcine bei lytine sveikata, sprendimo.
