Rugpjūčio 2 d. pasaulis mini Tarptautinę romų holokausto aukų atminimo dieną. Netoli sostinės ši data pažymėta atminimo renginiu Panerių memoriale ir parodomis Vilniaus rotušėje.
Holokausto aukų žudynių vietoje būriavosi romų bendruomenės, valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovai. Susirinkusieji uždegė žvakutes ir nužudytuosius pagerbė gėlėmis.
Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas Ištvanas Kvikas apgailestavo, jog vis mažėja romų, prisimenančių praeities tragediją, išlikusių dokumentų taip pat nedaug. „Romų genocidas tik pastaruoju metu pripažįstamas Europos Sąjungos lygiu. Romų holokausto faktas specialiai iki dabar nepripažintas. Mums, romams, jis labai skaudus ir svarbus. Norime, kad ir kiti suprastų, jog tai – susikaupimo diena“, – sakė jis.
Neseniai su romų integracija dirbti pradėjęs Gopalas Michailovskis atkreipė dėmesį į holokausto pasekmes. „Kartais susidaro vaizdas, kad valstybėje į mūsų tautą žiūrima truputį atmestinai. Juk opiausia Vilniaus vieta, visi žinome, apie ką kalbame, yra tarsi raudona zona, kurioje negalioja jokios taisyklės, jokie įstatymai, be pertraukos griaunami namai, o žmonės atsiduria, kaip bebūtų keista, gatvėje. Kai žiūriu pro darbovietės langą į savo tautiečius, susimąstau, ar tai nėra savotiškas holokaustas, kai žmonės, praradę bet kokią viltį, čia pat susiduria su vis dar stipriu diskriminacijos veiksniu. Ir ar iš tikrųjų valstybė turi planą, kaip integruoti romus neišardant jų vertybinio, dorovinio, moralinio pagrindo?“ – kalbėjo jis.
„Kiekvienais metais sakau tą patį – valstybė tokioms datoms turėtų skirti daug didesnį dėmesį: aktyviai rinktis, kalbėti apie tai. Kaip teisingai sakė prelegentas, viskas gali pasikartoti, tuo labiau, kad priežasties žudyti romų nebuvo – tik tautybė, daugiau nieko“, – pabrėžė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Po ceremonijos Paneriuose Vilniaus rotušėje atidarytos dvi parodos, sujungiančios romų praeitį ir dabartį. Ekspozicija „Lenkijos romų tradicijos, papročiai ir istorija“ pasakoja apie romų kultūrą. Joje ypač išsiskiria du informaciniai stendai, parengti pagal Natalios Gancarz knygą vaikams „Mietekas kare“, kurioje atskleidžiamas romų berniuko likimas Aušvice.
Parshanto Ranos darytomis nuotraukomis gilinamasi į šiandienos Kirtimų taboro vaikų gyvenimą. Parodos „Ateities klajokliai“ (angl. Nomads of the Future) autorius taip norėjo pabrėžti, jog romų vaikai – tokie pat gabūs, energingi ir kupini potencialo kaip ir bet kurie kiti pasaulio vaikai. Abi ekspozicijos veiks iki rugpjūčio 16 d. Įėjimas nemokamas.
Tarptautinė romų holokausto aukų atminimo diena žymi naktį iš rugpjūčio 2 į 3 d. 1944 m. Aušvico koncentracijos stovyklos dujų kamerose nužudyta beveik 3 tūkstančiai romų. Iš viso Antrojo pasaulinio karo metu į Aušvicą deportuota daugiau nei 20 tūkstančių šios tautos atstovų iš 14 šalių.
