Lietuvos vadovai raginami nebešvaistyti biudžeto lėšų ir kovoti su smurtu iš esmės

Šimtas organizacijų kreipėsi į šalies vadovus, ragindami nebedelsti ir ratifikuoti Konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje. Nevyriausybininkai teigia, kad atėjo laikas ne tik siuntinėti policijos pareigūnus į smurto šeimoje atvejus, bet ir realiai kovoti su jo priežastimis.

Nuo šeštadienio pasaulis pradeda minėti 16 aktyvizmo dienų prieš smurtą lyties pagrindu. Pasaulinė akcija kviečia 16 dienų organizuoti renginius, akcijas bei kitais būdais atkreipti visuomenės dėmesį į smurtą prieš moteris, kuris yra pasiekęs epideminį lygį ir Jungtinių Tautų (JT) vadinamas labiausiai paplitusiu žmogaus teisių pažeidimu pasaulyje.

Prisijungdamos prie iniciatyvos, Lietuvos nevyriausybinės organizacijos teigia, kad su smurtu šalyje kovojama neefektyviai, dažnai netikslingai leidžiant biudžeto lėšas: „Specializuotiems pagalbos centrams, kurie teikia realią pagalbą nuo smurto nukentėjusioms moterims, nuolat trūkstą lėšų. Tačiau vien praėjusiais metais policija kasdien gavo 180 skambučių dėl smurto artimoje arba beveik 66 000 tokių skambučių per metus. Visi suprantame, kad pareigūnai atlieka labai svarbų darbą važiuodami į įvykių vietas, tačiau smurto epidemijos neišnaikinsime kovodami tik su pasekmėmis, turime išteklius paskirstyti protingai ir imtis prevencijos, ką ir numato Konvencija“, – sako kreipimąsi pasirašiusi Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė.

Konvencija įpareigoja šalis-nares kurti pažangius kovos su smurtu lyties pagrindu mechanizmus, atkreipti dėmesį į smurto prieš moteris atsiradimo priežastį, tokias kaip stereotipiniais lyčių vaidmenis grįstą auklėjimą, įpareigoja valstybines institucijas koordinuoti atsaką į smurtą ir imtis ne tik baudimo, bet ir prevencijos.

Konvencija siūlo valstybėms-narėms savo teisinėje sistemoje įtvirtinti ir vadinamąjį civilinį orderį, kai įtariamam smurtautojui įsakoma nesiartinti prie nukentėjusio asmens. Tik pažeidus šį orderį būtų pradedamas baudžiamasis persekiojimas. Šiuo metu smurtaujantiems asmenims iš karto taikoma griežčiausia – baudžiamoji – atsakomybė.

„Ši Konvencija apibendrina pažangiausią pasaulio patirtį kovoje su prievarta. Jos ratifikavimas padėtų Lietuvai veiksmingiau spręsti įsisenėjusias problemas ir užtikrintų moterų, vaikų ir kitų pažeidžiamų žmonių saugumą. Iš esmės ji leistų mums kurti saugesnę visuomenę visiems“, – sako Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė.

Nevyriausybinės organizacijos taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje labiausiai trūksta smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas prevenciją apibrėžia labai paviršutiniškai, siūlant poras mokyti „taikaus konfliktų sprendimo būdų“, tarsi smurtas būtų tik prastos komunikacijos pasekmė, o ne giluminė nelygybės problema. Lyčių lygybė ar nediskriminavimas įstatyme apskritai nėra minimi, nors tarptautinė teisė apibrėžia smurtą prieš moteris kaip vieną iš diskriminacijos formų, o prevencijai būtinas giluminis suvokimas, kad nelygybę reikia mažinti.

Rašte atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nepaisant JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto rekomendacijų Lietuvai, švietimo medžiaga neperžiūrėta, siekiant panaikinti stereotipizavimą, o Sveikatos ir Švietimo ministerijos iš esmės nedalyvauja šioje srityje, nors prevencija prasideda nuo švietimo, o moterys dažniausiai kreipiasi pagalbos į sveikatos priežiūros įstaigas, o ne policiją.

Kreipimąsi į šalies prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, ministrą pirmininką Saulių Skvernelį ir užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių pasirašė Žmogaus teisių organizacijų koalicija, Lietuvos medicinos studentų asociacija, Lietuvos moterų lobistinė organizacija, NVO koalicija „Moters teisės – visuotinės žmogaus teisės“ ir kitos.

Konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje, kartais dar vadinama Stambulo konvencija, Lietuva pasirašė 2013 m., tačiau jos iki šiol neratifikavo.

Prie Konvencijos prisijungė 27 Europos Tarybos šalys, tarp jų ir konservatyviosios Lenkija, Italija, Malta, Turkija. Konvencijos nare neseniai tapo ir Estija. Europos lyčių lygybės instituto duomenimis, smurtas prieš moteris Europos Sąjungoje 2014 metais kainavo 225 milijardus eurų.